Automobilių gamintojai, pristatantys naujas elektrines transporto priemones Europos rinkai, beveik vieningai skundžiasi ne dėl vartotojų paklausos ar vyriausybės subsidijų, o dėl kištukų problemų.
Pavyzdžiui, „Ford“ pristato visiškai elektrinį „Explorer“ modelį, pagamintą Kelne, Vokietijoje. „Vienas dalykas, dėl kurio tikrai nerimauju“, – viename interviu sakė bendrovės EV verslo Europoje vadovas Martinas Sanderis, – tai, kaip paruošti elektros tinklą priimti elektromobilius nuo Norvegijos šiaurėje iki Sicilijos salos Italijoje pietuose.
„Reikia smarkiai paspartinti“, – sakė Sanderis, kalbėdamas apie leidimų išdavimo procesus ir įkrovimo infrastruktūros diegimą. „Jei taip neatsitiks, 2035 m. klientai neturės galimybės važinėti elektromobiliais visoje Europoje, nes tai tiesiog nebus praktiška.“
Panašiai vėliau šiais metais „Renault“ pradės prekiauti „R5 E-Tech“, kurio kaina prasidės nuo maždaug 25 000 eurų (27 300 JAV dolerių). Nors viena iš funkcijų, kurią generalinis direktorius Luca de Meo noriai reklamuoja, yra dvikryptis įkrovimas, t. y. automobilis galės grąžinti energiją atgal į tinklą arba į namus ar prietaisus, jis veiks tik su „Renault“ sukurtu įkrovikliu ir su tam tikrais elektros energijos tiekėjais, su kuriais bendrovė yra sudariusi sutartis.
„Tai šiek tiek riba, ar ne?“ – praėjusią savaitę sakė de Meo, kalbėdamasis su Europos elektros energijos pramonei atstovaujančios asociacijos „Eurelectric“ vadovu.
„Sąveika ir būdas, kaip užtikrinti, kad visi automobiliai galėtų grąžinti energiją į sistemą, kad ir iš kur ji būtų gaunama, – tai diskusija, kurią turėtumėte surengti.“
Praėjusią savaitę Briuselyje, kur Europos Komisija nustatė tikslą, kad po dešimtmečio nebebus išmetama teršalų iš naujų parduodamų transporto priemonių, Sanderis ir de Meo išsakė savo pastabas, kurios, palyginti su lenktynėmis dėl sąnaudų mažinimo ir akumuliatorių baterijų veikimo nuotolio didinimo, liko nepastebėtos. Tai vienas iš sudėtingesnių klausimų, kuriems išspręsti pramonė ir reguliavimo institucijos turi nedaug laiko.
De Meo sakė, kad ES turėtų pasisemti įkvėpimo iš regiono pastangų sukurti Europos mobiliųjų telefonų telekomunikacijų standartą, kuris padėjo sukurti Pasaulinę mobiliojo ryšio sistemą (GSM).
„Europoje mes išradome GSM standartą, ir šis dalykas buvo nukopijuotas visur“, – sakė jis.
Reguliavimo institucijos nebūtinai mato savo vaidmenį šiame procese. Klausas Miuleris, Vokietijos Federalinės tinklų agentūros (Bundesnetzagentur), prižiūrinčios šalies elektros energijos ir telekomunikacijų rinkas, prezidentas, mano, kad nustatyti bendrą ES elektromobilių įkrovimo standartą yra ne 27 bloko reguliavimo institucijų, o „automobilių gamintojų ir jų savivaldos institucijų darbas“.
„Praktiškiau pasikliauti pramonės standartizavimu“, – sakė jis interviu šią savaitę.
Vienas automobilių gamintojas, kuris nesiskundžia įkrovimo infrastruktūra, yra „Tesla“. Elono Musko vadovaujama automobilių gamintoja turi didžiausią itin greito įkrovimo įkroviklių tinklą Europoje – 12 200 įkroviklių regione, t. y. daugiau nei tris kartus daugiau nei antrasis operatorius – Vokietijos „EnBW“, rodo naujausi BNEF skaičiavimai.
„Tesla“ ir toliau pirmauja itin greito įkrovimo įrenginių srityje, nors kiti automobilių gamintojai vienijasi, kad pasidalytų įkrovimo tinklo kūrimo našta.
„Ford“, BMW ir kiti panašūs Vokietijos gamintojai bei Pietų Korėjos „Hyundai“ turi bendrą įmonę „Ionity“, kuri nuo sausio mėn. 24 Europos šalyse turi apie 600 stotelių ir daugiau nei 3300 didelės galios įkrovimo taškų.
Kai kurios ankstesnės kritikos „Ionity“ atžvilgiu atspindi Vokietijos automobilių gamintojų nuomonę, kad įkrovimo infrastruktūra tebėra silpnoji grandis siekiant pasivyti „Tesla“.
Net šalyse, kuriose į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą daug investuota, pavyzdžiui, Prancūzijoje, išlieka didelių spragų. „Greitkeliuose Prancūzijoje yra 100 proc. patikimų, kokybiškų ir veikiančių elektros įkrovimo stotelių“, – viename interviu sakė Vincentas Salimonas, BMW Prancūzijos generalinis direktorius.
„Paryžiuje taip pat yra gerai veikianti įkrovimo infrastruktūra. Kur yra didelė problema ir kur vyriausybė turi paspartinti, tai pusiau miestų teritorijose, departamentų keliuose, nacionaliniuose keliuose. Ten nieko nėra.“
