Diskusijos dėl oro taršos dar niekada nebuvo tokios aktualios. Europos Sąjungai sugriežtinus aplinkosaugos taisykles, atidžiai stebimas ne tik anglies dioksido (CO₂), bet ir azoto dioksido (NO₂) išmetimas. Tai gali sukelti problemų dyzelinių automobilių savininkams, nes griežtesni apribojimai gali išstumti senesnes transporto priemones iš kelių.
Didėjanti NO₂ problema
Nors plačiai pripažįstama, kad CO₂ yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys, NO₂ daro tiesioginį poveikį oro kokybei ir žmonių sveikatai. Didelė NO₂ koncentracija yra susijusi su kvėpavimo takų ligomis ir širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jis kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatai.
Šiuo metu ES oro kokybės direktyvoje nustatyta, kad metinė vidutinė NO₂ riba yra 40 mikrogramų kubiniame metre (µg/m³). Tačiau iki 2030 m. ši riba bus sumažinta perpus – iki 20 µg/m³ – ir labiau atitiks Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą 10 µg/m³ ribą.
Dyzeliniai varikliai labiausiai teršia aplinką NO₂, nors senesni benzininiai varikliai, neturintys modernių išmetamųjų dujų valymo sistemų, taip pat prisideda prie taršos.
Griežtesnės taisyklės, daugiau draudimų važiuoti?
Keliuose Europos miestuose jau įvestos mažos taršos zonos (LEZ). Pavyzdžiui:
- Štutgarte ištisus metus galioja draudimas eksploatuoti dyzelinius automobilius, kurių išmetamųjų teršalų standartas yra „Euro 4“ arba žemesnis.
- Miunchene nustatyta ekologinė zona, kurioje draudžiama naudoti dyzelinius automobilius, kurių išmetamųjų teršalų emisija mažesnė nei Euro 4.
Kadangi 2030 m. NO₂ ribinė vertė sumažės iki 20 µg/m³, ekspertai prognozuoja, kad net ir „Euro 5“ dyzelinių transporto priemonių naudojimas miestuose gali būti ribojamas. Tai gali smarkiai paveikti automobilių savininkus, kurie kasdien važinėja į darbą ir atgal senesniais modeliais.
Automobilių pramonės dilema
Automobilių gamintojams griežtesnės taisyklės yra sudėtingas kompromisas. Nors aplinkosaugos politika reikalauja švaresnių vidaus degimo variklių, vartotojų pasipriešinimas elektra varomoms transporto priemonėms (EV) tebėra kliūtis.
Išmetamųjų dujų valymo technologijos jau dabar yra labai pažangios, tačiau dėl būsimų standartų, tokių kaip „Euro 7“, sąnaudos dar labiau padidės. Todėl kai kurie gamintojai gali visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių (VDV) modelių.
Ar priemonės veiksmingos?
Teigiama, kad šios pastangos duoda rezultatų. 2024 m. Vokietija pirmą kartą įvykdė visus ES oro kokybės standartus ir įrodė, kad griežtesnės taisyklės gali duoti realių rezultatų.
Tačiau pagrindinis klausimas išlieka: Ar sugriežtinus taisykles senesni dyzeliniai automobiliai taps nebereikalingi? Ar Europos miestai imsis dar griežtesnių draudimų ir privers automobilių savininkus pereiti prie elektrinių alternatyvų?
Ką manote apie šias taisykles? Ar atsisakytumėte dyzelinio automobilio dėl švaresnės ateities, ar manote, kad apribojimai yra per griežti? Pasidalykite savo mintimis komentaruose!
