Europos automobilių pramonė susiduria su vienu sunkiausių iššūkių per visą savo istoriją. Dėl didelių energijos sąnaudų, brangaus perėjimo prie elektrinių transporto priemonių (EV), didėjančio darbo vietų skaičiaus mažėjimo ir gresiančių JAV muitų grėsmės sektorius stengiasi išlaikyti pasaulinį konkurencingumą. Reaguodama į tai, Europos Komisija imasi veiksmų, ragindama pradėti skubų dialogą ir imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų išsaugota pramonės ateitis.
Didėjančios išlaidos ir arši konkurencija
Jau daugelį metų Europos automobilių pramonė yra pasaulinė jėgainė, kurioje dirba daugiau kaip 13 mln. žmonių ir kuri sukuria 7 proc. regiono BVP. Tačiau dėl kylančių energijos kainų ir griežtos reguliavimo politikos gamintojai patiria didžiulę finansinę įtampą. Tuo tarpu sustiprėjo Azijos gamintojų, ypač Kinijos, konkurencija, nes jų elektriniai automobiliai dažnai būna gerokai pigesni už Europos alternatyvas.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) generalinė direktorė Sigrid de Vries pabrėžė, kad Europa turi tapti konkurencingesnė. „Turime užtikrinti, kad visa Europa taptų konkurencingesnė pasaulyje, kad galėtų konkuruoti su Kinija ir JAV. Tai reiškia, kad reikia išlaisvinti pramonės inovacinius pajėgumus, o gamybą Europoje padaryti prieinamesnę ir pelningesnę“, – teigė ji.
Perėjimas prie elektromobilių: Brangiai kainuojantis perėjimas
Plataus užmojo ES tikslas iki 2035 m. palaipsniui atsisakyti naujų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais (VDV) dar labiau apsunkina situaciją. Nors perėjimas prie elektromobilių yra būtinas siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, jis susijęs su didelėmis ekonominėmis ir socialinėmis išlaidomis. Vis dažniau uždaromos gamyklos ir atleidžiami darbuotojai, todėl kyla susirūpinimas dėl ilgalaikio užimtumo stabilumo šiame sektoriuje.
Kartu dėl reguliavimo kliūčių ir lėto patvirtinimo proceso vėluojama diegti naujas technologijas. „Labai svarbu mažinti energijos sąnaudas ir reguliavimo naštą. Turime supaprastinti leidimų išdavimo tvarką ir pašalinti pažangą stabdančias kliūtis, mažiau dėmesio skirdami taisyklių diktavimui, o daugiau – augimo skatinimui“, – pridūrė de Vriesas.
Tarifai, prekybos karai ir netikrumas
Dar didesnį nestabilumą didina tai, kad būsimoji D. Trumpo administracija Jungtinėse Valstijose užsiminė apie galimybę įvesti muitus Europos automobiliams. Tokios priemonės galėtų turėti didelį poveikį eksportui, o tai dar labiau apsunkintų ir taip sunkumų patiriančią pramonę. Tuo tarpu pačios Europos siūlomi tarifai Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams gali turėti nenumatytų pasekmių, nes daugelis Europos automobilių gamintojų remiasi Kinijos komponentais ir tiekimo grandinėmis.
ES atsakas: Dialogas ir veiksmų planas
Pripažindama, kad padėtis yra neatidėliotina, Europos Komisija pradėjo diskusijas su pramonės lyderiais, kad būtų parengtas konkretus veiksmų planas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė inovacijų poreikį ir teigė: „Pagrindinis klausimas – ko dar trūksta, kad būtų išlaisvinta Europos bendrovių inovacinė galia.“
Pirmasis konsultacijų etapas jau įvyko, o kovo 5 d. Europos Komisija pateiks oficialų veiksmų planą. Tačiau de Vriesas įspėja, kad reikia ne tik planų, bet ir veiksmų. „Po poros savaičių turėsime veiksmų planą, tačiau tai vis dar tik planas. Mums reikia realių veiksmų. Tikimės, kad šis planas paskatins imtis konkrečių veiksmų problemoms, su kuriomis susiduriame, spręsti.“
Kas toliau laukia Europos automobilių pramonės?
Europos automobilių pramonės ateitis priklauso nuo ryžtingų politikos formuotojų ir pramonės lyderių veiksmų. Norėdama išlikti konkurencinga pasaulyje, Europa turi rasti būdų, kaip sumažinti gamybos sąnaudas, skatinti inovacijas ir rasti pusiausvyrą tarp aplinkosaugos tikslų ir ekonominių realijų.
Artimiausios savaitės bus labai svarbios nustatant, ar Europa sugebės sėkmingai įveikti šiuos iššūkius, ar užleis savo lyderės pozicijas judresniems pasauliniams konkurentams.
