Pirkdami naudotą automobilį neretai susiduriate su dilema. Ar geriau pirkti naujesnį automobilį, ar automobilį su mažesne rida? Ar senas su maža rida bus geresnis už naujesnį, bet su didele rida? Paprastai šios dvi vertės turi įtakos automobilio kainai, ir gali būti, kad amžius ir rida gali ją išlyginti.
Į šį klausimą reikia žiūrėti visapusiškai, atsižvelgiant į daugelį veiksnių. Reikia būti apdairiems, nes tik žinodami transporto priemonės istoriją galime būti tikri ir susidaryti išsamų vaizdą apie tai, ką svarstome. Kalbant apie didelę ar mažą ridą, svarbu nepamiršti pasekmių. Jei automobilis per trumpą laiką nuvažiuoja daug kilometrų, jo techninė priežiūra skiriasi nuo automobilio, kuris panašų atstumą nuvažiuoja per kelerius metus. Taip pat skaitykite: „Automobilio VIN patikra: Regitra ir CarVertical“.
Reikėtų manyti, kad automobilis niekada nėra aptarnaujamas menamai, net jei naudotojas elgėsi sąžiningai. Vieniems alyvos keitimas kas 10 000 km reiškia alyvos keitimą kartą per penkerius metus, kitiems – kartą per metus, neatsižvelgiant į ridą. Nei vienas, nei kitas požiūris nėra visiškai teisingas. Tas pats pasakytina ir apie smulkius gedimus bei jų taisymą.
Kokią įtaką turi rida ir kokią – automobilio amžius?
Kompleksiškai vertinant automobilį (naudojimas, priežiūra, paskirtis), galima daryti tam tikras prielaidas, kurias paprastai patvirtina praktika. Beveik akivaizdu, kad didelė rida reiškia, jog vienu metu važiuojama didelius atstumus arba automobilis naudojamas labai dažnai. Kita vertus, nedidelė rida reiškia, kad automobilis naudojamas nereguliariai (pvz., kas kelias dienas) arba dažnai, bet trumpus atstumus. Jei atskirsime ridą ir amžių vienas nuo kito, galima padaryti tokias išvadas.
Transporto priemonės rida turi įtakos:
- besisukančios dalys (pvz., guoliai, ventiliatorius, priekinio stiklo valytuvų mechanizmas),
- galinė pakaba,
- vairo mechanizmai (įskaitant vairo stiprintuvą),
- žibintai (atšvaitai, lęšiai),
- priekinis stiklas (įskilimai, įbrėžimai),
- vairo, pavarų perjungimo mechanizmo ir variklio būklė,
- radiatoriaus pažeidimai,
- automobilio priekinės dalies dažai.
Transporto priemonės amžius turi įtakos:
- kėbulo ir važiuoklės, taip pat galinių stabdžių elektros kontaktų,
- guminių dalių ir padangų korozija (įbrėžtos ir įtrūkusios žarnos),
- variklio sandariklių,
- skysčių degradacija (dėl senėjimo ir reto keitimo).
Žinoma, gali kilti abejonių dėl šių poskyrių, kuriuos jau paaiškinau. Nuvažiuota rida, daug labiau nei transporto priemonės amžius, visų pirma daro įtaką kiekvienam mechanizmui, kuris naudojamas važiuojant, ir toms transporto priemonės dalims, kurios važiuojant gali būti pažeistos. Tai guoliai (visi), variklis, pavarų dėžė arba pakaba. Tačiau dažnai pamirštame, pavyzdžiui, apie tokius mechanizmus kaip priekinio stiklo valytuvai arba salono ventiliatorius. Jie greičiau suges daug jaunesniame, bet didžiulę ridą turinčiame automobilyje, nei labai sename, bet mažai naudotame automobilyje. Tas pats pasakytina apie žibintus, priekinį stiklą, radiatorių ar priekinės dalies dažus, t. y. išorinių objektų veikiamą vietą.
Automobilio amžius, nepriklausomai nuo ridos, pirmiausia turi įtakos korozijai, tačiau su sąlyga, kad automobilis nėra laikomas garaže. Garaže laikomų automobilių, kurie daugiau stovi, nei važinėja, kėbulo ir važiuoklės būklė neretai būna puiki. Tačiau net ir tokios transporto priemonės gali turėti tam tikrų problemų, pavyzdžiui, susidėvėjusių guminių dalių (žarnų) ir padangų, kurias, nepaisant gilaus protektoriaus, galima pakeisti. Taip pat blogėja skysčiai, kurie dėl mažos ridos gali būti keičiami labai retai. Galinių stabdžių būklė taip pat yra gana svarbus klausimas – jie mažai naudojami, todėl gali tiesiog neveikti nuo nenaudojimo.
Kurį automobilį pasirinkti?
Jei renkatės jaunesnį automobilį su didele rida, galima tikėtis, kad kai kurie jo mechanizmai gali būti susidėvėję labiau nei vidutiniškai tam metų laikui. Tai taip pat susiję su gana brangiu remontu.
Pavyzdžiui, priekinio stiklo valytuvo variklis gali kainuoti apie du šimtus eurų, o prietaisų skydelio išmontavimas remontuojant salono ventiliatorių yra ne vienos dienos operacija – kitas klausimas, kuris mechanikas norės tai daryti. Priekinis stiklas, pro kurį naktį jau galima matyti vadinamuosius šviesos mirksnius, gali kainuoti nuo keliasdešimt iki daugiau kaip poros šimtų eurų. Žibintai – ypač LED žibintai jauname automobilyje – vėlgi nemažos išlaidos.
Automobilis, kurio rida didelė, gali būti arba nebūti reguliariai prižiūrimas ir važinėtas ilgus atstumus, todėl variklis gali būti puikios būklės, bet, pavyzdžiui, viršutinės pavaros krumpliaratis – ne. Tačiau jei automobilis buvo intensyviai naudojamas, variklis gali būti prastos būklės. Čia nėra jokios taisyklės.
Labiau tikėtina, kad pakaba yra geros būklės, jei automobilis daugiausia važinėjo greitkeliais.
Didelis tokio automobilio trūkumas – jei jo rida tikrai didelė – neabejotinai yra tai, kad jį sunku perparduoti, tačiau būtent todėl mes jį perkame pigiau nei vidutinį egzempliorių.
Ką gauname pirkdami nedidelės ridos, bet senesnį automobilį? Pirmiausia potencialiai didelę korozijos riziką, stabdžių vamzdelius, kuriuos reikia keisti, ir „kvietimą“ į kapitalinį aptarnavimą. Kas pažįsta žmogų, kuris pakeitė variklio grandinę, nes praėjo 5-6 metai? Na, tai tiesa.
Tas pats pasakytina apie visus skysčius ir filtrus. Tokį automobilį derėtų padoriai dezinfekuoti, pageidautina kelis kartus. O mechaniškai? Priklauso nuo to. Jei automobiliu buvo važinėjama retkarčiais , yra rizika, kad jo cilindrų įdėklai ir žiedai šiek tiek susidėvėję, nes kiekvieną kartą variklis buvo paleidžiamas visiškai sausas (laikinai be tepalo). Ar tai pavojinga? Ne visada. Tačiau jei variklis vartoja alyvą, greičiausiai savininkas apie tai net nežino.
Šiek tiek kitaip gali būti su automobiliais, kurių rida nedidelė, bet tik todėl, kad jie buvo vairuojami nedidelį atstumą. Tokiais atvejais variklio būklė gali būti dar blogesnė, nes jis ilgą laiką buvo eksploatuojamas su degradavusia alyva (amžius, susimaišymas su vandeniu). Tą patį galima pasakyti ir apie pavarų dėžę, tiksliau, valdymo mechanizmus, nes patys guoliai ar krumpliaračiai turėtų būti puikios būklės. Taip pat galima tikėtis korozijos išmetimo sistemoje arba galinių stabdžių gedimo (juos gali tekti keisti).
Ko reikėtų tikėtis?
Tarkime, kad turime tokį pasirinkimą. Turime 5000 eurų automobiliui pirkti. Tai nėra daug. Ieškome kuo jaunesnio automobilio ir tokį randame, tačiau jo rida didelė, pvz., 300 000 km. Už tuos pačius pinigus randame, pavyzdžiui, 6 metais senesnį, senesnės kartos modelį, tačiau jo rida – 120 000 km. Štai ko galite tikėtis.
Maža rida – senesni metai:
- Sėdynių apmušalų nusidėvėjimas (dažnas įlipimas ir išlipimas važiuojant trumpus atstumus),
- Išmetimo sistemos korozija (dažnas važinėjimas trumpais atstumais, sistemoje kaupiasi vanduo),
- Elektros problemos (kontaktinė korozija),
- Cilindrų įdėklų žiedų nusidėvėjimas (atsitiktinis variklio užvedimas (sausas užvedimas) arba dažnas, bet trumpas užvedimas, dėl kurio smarkiai suyra alyva),
- Variklio nesandarumas (pažeistos tarpinės, todėl gali tekti keisti galvutės tarpiklį),
- Pavarų dėžės nusidėvėjimas (važiavimas trumpais atstumais, dažniausiai mieste),
- Galinių stabdžių sistemos neefektyvumas (retas naudojimas).
Didelė rida – naujesni metai:
- Nusidėvėję guoliai (visi mechanizmai),
- Nusidėvėję vienos pavaros krumpliaračiai (paprastai aukščiausia pavara),
- Nusidėvėję priekinis stiklas, priekiniai žibintai, valytuvų mechanizmas,
- Pažeistas priekinis kėbulas (dažų atplaišos),
- Galimi radiatoriaus pažeidimai.
Paprasto atsakymo nėra
Nėra paprasto atsakymo į klausimą, ar svarbiau rida, ar metai? Nėra vienareikšmiško atsakymo, ar geriau senesnis automobilis su maža rida, ar jaunesnis automobilis su didele rida. Viskas priklauso nuo tokių veiksnių kaip bendra techninė būklė, techninės priežiūros istorija, naudojimo istorija (vairavimo sąlygos, laikymas garaže), taip pat nuo ankstesnio ir būsimo savininko automobilio paskirties.
Jei renkatės automobilį su didele rida, turėtumėte nusiteikti, kad laikui bėgant gali tekti atlikti daug smulkių ir didesnių remonto darbų. Ir atvirkščiai, senesniam, bet mažai nuvažiuotam automobiliui iš pradžių gali reikėti daugiau techninės priežiūros, o vėliau kelerius ateinančius metus galėsite būti ramūs.
Tikrai niekada nerekomenduočiau pirkti automobilio, kurio kaina yra per didelė atsižvelgiant į jo amžių, tik todėl, kad jo rida nedidelė. Prekybininkų skleidžiama nesąmonė, kad kiekvienas automobilis yra „kolekcinė vertybė“ vien todėl, kad jo odometro stulpelis rodo 30 000 kilometrų, o pagamintas jis prieš 25 metus, yra nesąmonė, kuria daugelis patiki.
Kita vertus, manau, kad jei jums reikia pigaus automobilio važinėti į darbą, nedideliais atstumais, senesnis automobilis yra geras pasirinkimas, paprastas modelis, atlaikantis eksploatacinę nepriežiūrą, pigiai remontuojamas, patvarus ir atsparus atšiaurioms sąlygoms. Šiuolaikiniai automobiliai tam netinka.
Kita vertus, šiuolaikiniai automobiliai turi vieną privalumą, kurio negalima pervertinti – jie yra saugesni. Ir tai ne tik susidūrimo testai, bet ir ABS bei ESP. Netgi oro pagalvės – kuo jos jaunesnės, tuo didesnė tikimybė, kad veiks tinkamai. Kuo mažiau surūdijęs kėbulas ir važiuoklė, tuo geriau jos gali elgtis avarijos atveju.
