Kartais paprasta gudrybė gali mums labai padėti, tačiau kartais tai, kas atrodo puikus būdas susidoroti su žiemos orais, sukelia dar daugiau problemų. Siūlome, ko reikėtų vengti ir kas gali būti gana protingas sprendimas.
Daugeliui žiemos problemų galioja taisyklė: labiau apsimoka užkirsti kelią, nei gydyti. Daugelis gudrybių, kurios gerai veikė senesniuose automobiliuose, dabar sukelia gedimus.
Ledu pasidengęs priekinis stiklas: užpilti ant jo vandens? Geriau ne
Ypač lyjant šaltam lietui arba ryte, kai ledas jau visiškai padengia automobilio langus, kyla problema: kaip greičiau nuvalyti ledą? Ledą galima nukrapštyti, bet, pirma, tai užima daug laiko ir nėra malonu, antra, tai reikia daryti atsargiai, kad nesubraižytumėte stiklo. Tad kodėl gi, jei automobilis stovi po namu, tiesiog neužpilti ant priekinio stiklo vandens iš virdulio? Tai labai bloga idėja. Nes taip: šaltas vanduo nepadės, iš tikrųjų ant stiklo sukursite papildomą ledo sluoksnį. Jei imsite karštą vandenį, taip – jis lengvai ištirpins ledą, tačiau yra pavojus, kad dėl terminio šoko stiklas įtrūks. Taip pat skaitykite: „Ar priekinis stiklas užšalo iš vidaus? Sužinokite, kaip galite to išvengti“.
Ką daryti? Nušveiskite arba naudokite cheminį stiklo atitirpintuvą.
Ar galima į bakelį įpilti žieminio priekinio stiklo plovimo skysčio, jei jame dar yra vasarinio skysčio?
Dėl to nėra nė menkiausios problemos. Pagrindiniai žieminių ir vasarinių priekinio stiklo plovimo skysčių skirtumai yra alkoholio kiekis (alkoholio koncentracija skystyje gali labai skirtis) ir ploviklių arba organinių tirpiklių kiekis (jie, be kita ko, padeda nuo priekinio stiklo nuplauti vabzdžių likučius). Jei į vasarinį skystį įpilama žiemos skysčio, susidaro „pereinamasis“ skystis – ir viskas. Žinoma, sumaišius skirtingus kvapus, gali susidaryti keistas efektas, tačiau apskritai iš žieminio skysčio, kuris dažnai gaminamas spirito varyklų atliekų pagrindu, per daug tikėtis negalima. Taip pat skaitykite: „Ką daryti, kai užšalo langų apiplovimo skystis?“.
Svarbu paminėti, kad jeigu langų skysčio bakelyje bus daugiau vasarinio nei žieminio skysčio, tai yra didelė rizika, kad prie didesnio minuso skystis bakelyje užšals. Geriausiai būtų išpurkšti vasarinį skystį arba bent daugiau nei pusę jo išnaudoti (jeigu langų skysčio bakelis yra pilnas) ir tik tada užpilti žieminio skysčio. Kuo daugiau bakelyje bus žieminio skysčio, tuo mažesnė rizika, kad prie didesnio minusos jis užšals.
Užšalusios spynos: pašildyti raktelį?
Jei dar neturite centrinio užrakto sistemos su nuotolinio valdymo pulteliu, o automobilio dureles atidarote tik tradiciniu būdu – raktu, kurį įkišate į spyną, anksčiau ar vėliau spynelėje susidursite su ledu, todėl automobilio atidaryti nepavyks. Kadaise buvo gudrus sprendimas: paprasčiausiai įkaitinkite rakto antgalį, pavyzdžiui, žiebtuvėliu, ir įkiškite įkaitusį raktą į spyną. Šiltas raktas ištirpdė ledą ir viskas.
Tuo tarpu daugelyje automobilių, net ir tų, kurie jau nebe patys jauniausi, rakto rankenoje yra elektronikos, įskaitant atsakiklį, kurio veikimas būtinas varikliui užvesti. Aukšta temperatūra gali ją sugadinti, ir tada tikrai niekur negalėsite nuvažiuoti.
Patarimas: spynelei atrakinti galite naudoti cheminį ledo atitirpintuvą. Tačiau po to spyną vertėtų sutepti specialiu tepalu, kitaip ji vėl užšals.
Prišalo durys: atplėšti jėga? Geriau būti atsargiems
Traukdami per stipriai, suplėšysite durelių sandariklį, o tai gali brangiai kainuoti. Tai reikia daryti jautriai. Gali padėti į tarpą tarp sandariklio ir kėbulo įpurkštas atitirpiklis (pvz., stiklui).
Tačiau naudodami atitirpintuvą neišvengsite problemos pasikartojimo rytoj. Tai, kas veiksmingai apsaugo durelių sandariklius nuo prišalimo prie kėbulo, yra specialios guminės lazdelės, silikoninio sandariklio arba tiesiog plono silikoninio tepalo sluoksnio sluoksnis. Taip pat skaitykite: „Juo sutepkite sandariklius ir durys daugiau niekada nebeužšals“.
Ar gera mintis plauti automobilį šaltyje?
Jei plovykla atidaryta, vadinasi, ji veikia ir ja galima naudotis. Automatinių plovyklų žiemos programos apskaičiuotos taip, kad automobilis išvažiuotų iš plovyklos išdžiovintas. Tačiau kuo šalčiau, tuo didesnė rizika, kad užšals durelės arba užstrigs spynelės – jei taip atsitiko jūsų automobiliui, po plovimo apsaugokite sandariklius specialiu gumai skirtu preparatu, o spynas – specialiu tepalu arba, dar geriau, nesilankykite plovykloje.
Tačiau šiuo metu labai populiarios savitarnos plovyklos, kuriose esant šalčiui neįmanoma išdžiovinti automobilio, o vanduo dažnai užšąla ant automobilio dar nespėjus nubėgti. Papildoma problema, susijusi su savitarnos plovyklomis – ir ne juokas juokais – yra rizika susižaloti, kai plaudami automobilį užklimpstate ant ledo.
Ką daryti? Apsilankymą savitarnos plovykloje geriau atidėti, kol šiek tiek atšils. Taip pat skaitykite: „Ar galima automobilį plauti žiemą? Jei taip, tai kur geriau tai daryti?“.
Rasojantys langai: tiesiog naudokite stiklo valiklį nuo rasojimo?
Jei mūsų automobilis yra techniškai tvarkingas, priemonė nuo rasojimo tikriausiai šiek tiek padės, tačiau daugeliu atvejų salono filtras yra užsikimšęs. Taip, tai dažnai nutinka rudenį, net jei filtrą pakeitėme visai neseniai: ventiliacijos sistema įsiurbia tiek daug lapų, pušų spyglių ir kitų šiukšlių, kad filtras užsikemša ir oro cirkuliacija automobilyje visiškai sustoja. Taip pat skaitykite: „Rasoja langai iš vidaus – laikas pasikeisti salono filtrą?“
Ką daryti? Pakeiskite salono filtrą – tai beveik neabejotinai padės. Tačiau saugokitės: salono filtrą keisti šaltyje – bloga mintis, jis dažnai baigiasi sutrūkinėjusiais dangteliais ir laikikliais, kurie šaltoje temperatūroje tampa trapūs ir trapūs. Filtrą keiskite šiltame garaže arba dirbtuvėse.
Variklis nenori užsivesti. Variklio užvedimo purškiklio priemonės naudojimas kelia didelę riziką
Jei automobilis nenoriai užsiveda (pvz., dėl nusidėvėjusio arba išsikrovusio akumuliatoriaus), gali padėti automobilių chemijos gamintojai. Parduodama daug vadinamųjų savaiminio užvedimo priemonių – tai „stebuklai“, kurių tereikia įpurkšti į variklį, kad jis lengviau užsivestų. Taip pat skaitykite: „Šaltyje išsikrovė akumuliatorius? Papasakosime, kaip užvesti variklį nuo laidų ir nieko nesugadinti“.
Savaiminio paleidimo priemonė yra ne kas kita, kaip itin degus aerozolis. Jei jo įpurškiama į angą, per kurią variklis įsiurbia orą, iš tiesų reikia labai nedaug, kad variklis užsivestų. Tačiau tai, kas prieš 30 metų buvo gana saugu ir gerai veikė, dabar yra rizikinga ir nebūtinai veiksminga. Rizikinga, nes uždegimas įsiurbimo sistemoje gali sugadinti variklio elektroniką, pavyzdžiui, srauto matuoklį. Neveiksminga, nes daugelyje automobilių įpurškimo sistema apskritai neįsijungia, kol variklis neįsibėgėja.
Bet kuriuo atveju tai yra rizikingas metodas.
Slidi kelio danga. Ar verta sumažinti ratų slėgį?
Vienas iš būdų išbristi iš purvo, kuris pagerina sukibimą su beveik bet kokiu slidžiu paviršiumi, yra sumažinti slėgį ratuose. Būdas visiems? Tikrai ne! Sumažinus oro slėgį ratuose, galima išlaisvinti automobilį iš purvo ar sniego pusnių, tačiau važiavimas didesniu greičiu arba ilgalaikis važiavimas esant mažam slėgiui visada baigsis vienodai: bus pažeistos padangos.
Automobilis nepakankamai šyla. Ar verta išleisti šiek tiek aušinimo skysčio?
Ne, netiesa, kad išleidus tam tikrą aušinimo skysčio kiekį variklis taps šiltesnis. Turiu omenyje, kad taip gali būti ir bus – jei aušinimo sistema įkaista ir nustoja veikti, variklis gali net perkaisti.
Jei variklis per daug aušinamas, šildymas neveikia – važiuojame į dirbtuves. Viena iš priežasčių gali būti sugedęs termostatas, automobilį reikėtų kuo greičiau suremontuoti.
