Dažnai manoma, kad V6 variklis yra puikus galios ir efektyvumo balansas, nes užtikrina didesnį našumą nei keturių cilindrų variklis, tačiau nesunaudoja tiek pat degalų, kiek V8 variklis. Tačiau ne visi V6 varikliai yra ilgaamžiai. Vieni jų pasižymi solidžia patikimumo reputacija, kiti turi konstrukcinių trūkumų, dėl kurių brangiai kainuoja remontas ir vargina gedimai. Pateikiame penkis blogiausius kada nors pagamintus V6 variklius, kurių turėtumėte vengti bet kokia kaina.
1. Ford 3,5 l Duratec V6
„Ford“ sukūrė daug patikimų variklių, tačiau 3,5 l „Duratec V6“, montuojamas tokiuose modeliuose kaip 2007-2011 m. „Explorer“, „Flex“, „Taurus“, „Fusion Sport“ ir „Edge“, yra apgailėtina išimtis. Nors iš pradžių jis buvo giriamas dėl savo eksploatacinių savybių, greitai pagarsėjo dėl didelio konstrukcinio trūkumo – viduje sumontuoto vandens siurblio. Kitaip nei daugumoje variklių, kur vandens siurblys yra lengvai pasiekiamas, „Ford“ įtaisė jį variklio viduje, todėl jo keitimas tapo labai brangus. Sugedus siurbliui, aušinimo skystis patenka į variklio alyvą, todėl variklis katastrofiškai sugenda. Daugeliu atvejų dėl to visiškai sugenda variklis, o remonto išlaidos viršija 2 000 JAV dolerių. Prieš „Ford“ netgi buvo pateiktas grupinis ieškinys, tačiau galiausiai jis buvo atmestas, todėl savininkams teko finansinė našta.
2. Honda 3.5L J35Y6
Honda J35 serija paprastai garsėja savo patikimumu, tačiau J35Y6 variantas pasirodė esąs katastrofa. 2023 m. pabaigoje „Honda“ atšaukė beveik 250 000 automobilių, įskaitant „Pilot“, MDX ir TLX, dėl alkūninio veleno gamybos defekto. Dėl apdirbimo klaidos alkūninio veleno kaiščiai neatitiko specifikacijų, todėl prieš laiką susidėvėjo švaistiklių guoliai. Nepašalinus šios problemos, variklis gali užsikirsti, dėl to staiga dingsta galia ir gali kilti pavojus saugumui. Nacionalinė kelių eismo saugumo administracija (NHTSA) šiuo metu tiria, ar atšaukimą reikėtų išplėsti, kad jis apimtų daugiau transporto priemonių, nes pranešimai rodo, kad jis gali būti taikomas iki 1,4 mln. automobilių.
3. Chrysler 3,7 l V6
Chrysler 3.7L V6, naudojamas Jeep ir Dodge modeliuose, liūdnai pagarsėjo dėl prastos konstrukcijos ir daugybės patikimumo problemų. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų – vožtuvų lizdų gedimas, kai dėl per didelio karščio atsilaisvina vožtuvų lizdai, dėl to variklis užsiliepsnoja, dirba nerangiai tuščiąja eiga, o kraštutiniais atvejais – visiškai sugenda. Be to, dėl ydingos stūmoklinių žiedų konstrukcijos variklis kenčia nuo prastos alyvos cirkuliacijos, todėl perkaista ir kaupiasi nuosėdos. Kita svarbi problema – silpnos vožtuvų spyruoklės, kurios dažnai lūžta ir sukelia rimtų vidinių pažeidimų. Apskritai šis variklis garsėja tuo, kad jam reikalingas dažnas ir brangus remontas, todėl jo reikėtų vengti.
4. GM 3.4L V6
„General Motors“ 3,4 l V6, naudojamas tokiuose modeliuose kaip „Chevrolet Impala“, „Pontiac Grand Am“ ir „Buick Rendezvous“, garsėja tarpinių gedimais. GM sprendimas naudoti „Dex-Cool“ aušinimo skystį, kuris buvo reklamuojamas kaip „visą gyvenimą veikiantis“ antifrizas, pasirodė esąs katastrofa. Į aušinimo sistemą patekus orui, „Dex-Cool“ tampa rūgštinis ir ardo variklio tarpines, todėl atsiranda aušinimo skysčio nuotėkis ir perkaitimas. Ypač dažnai pasitaikydavo įsiurbimo kolektoriaus tarpiklių gedimų, dėl kurių remontas galėjo kainuoti iki 1 500 JAV dolerių. Grupės ieškinys privertė GM kompensuoti kai kurias remonto išlaidas, tačiau daugeliui savininkų vis tiek teko susidurti su pasikartojančiomis problemomis. Nesprendžiant problemų, aušinimo skysčio nuotėkis galėjo sukelti rimtų variklio pažeidimų, dėl kurių brangiai kainavo galvos tarpinės keitimas ar net visiškas variklio gedimas.
5. Toyota 3VZ-E
„Toyota“ gamina vienus patikimiausių variklių pramonėje, tačiau 3,0 l 3VZ-E V6, naudojamas senesniuose „4Runner“ ir pikapų modeliuose, deja, yra išimtis. Šis variklis kentėjo dėl aušinimo sistemos trūkumo, dėl kurio aušinimo skystis cirkuliavo netolygiai, todėl susidarė įkaitusių vietų, kurios pagreitino galvutės tarpinės susidėvėjimą. Be to, dėl variklio gale esančio išmetimo vamzdžio skersinio perėjimo dar labiau padidėjo šilumos kaupimasis, todėl galvos tarpinės gedimas tapo dažna ir brangiai kainuojančia problema. Be to, variklis buvo gerokai per silpnas – išvystydavo tik 150 arklio galių, todėl sunkiai tilpdavo sunkesnėse transporto priemonėse. Be to, 3VZ-E variklyje buvo naudojamas ne grandinė, o paskirstymo dirželis, todėl jį reikėjo dažnai keisti, kad būtų išvengta staigaus gedimo. Nors tai nebuvo interferencinis variklis, t. y. nutrūkęs diržas nesunaikino variklio, savininkai vis tiek turėjo brangiai kainuojantį remontą ir dažnas prastovas.
Išvada
Nors V6 varikliai gali būti puikus galios ir efektyvumo derinys, šie penki modeliai yra puikūs pavyzdžiai, kas nutinka, kai gamintojai taupo arba nepašalina pagrindinių konstrukcijos trūkumų. Nuo paslėptų vandens siurblių ir sugedusių alkūninių velenų iki silpnų tarpiklių ir pernelyg didelio perkaitimo – šie varikliai savininkams kainavo tūkstančius netikėto remonto išlaidų. Jei renkatės naudotą automobilį, vengdami šių variklių galite išvengti finansinio ir mechaninio košmaro.