Lietuva užkėlė transporto ekologijos kartelę į labai ambicingą aukštį: pagal Vyriausybės programą nuo 2027 metų visas viešasis transportas turės naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Tai reiškia, kad po šešerių metų pagrindinėmis uostamiesčio gatvėmis galės riedėti tik elektriniai, dujomis arba vandeniliu varomi autobusai bei mikroautobusai.
Siekiama mažinti oro taršą
Mokslininkų teigimu, apie 70 proc. oro taršos miestuose sukelia transportas, o Lietuva pagal oro užterštumą dar vis yra žemiau ES vidurkio. Taršių lengvųjų automobilių parką Vyriausybė ketina sumažinti didindama mokesčius: įvesdama kasmetinį taršos mokestį ir keldama dyzelinių bei benzinu varomų automobilių registracijos mokestį. O viešojo transporto – daugiausia autobusų – atnaujinimui, bus skiriama valstybės finansinė parama. Skaičiuojama, kad elektrinis autobusas, lyginant su dyzeliniu, per metus sumažina CO2 išmetimus 70 tonų.
Pasak Susisiekimo ministerijos, siekiant, kad šalyje važinėtų kuo daugiau netaršių autobusų, dar iki 2026 m. iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų planuojama skirti 69 mln. eurų netaršiems autobusams įsigyti ir 6 mln. eurų jų įkrovimo infrastruktūrai. Taip Lietuvos autobusų parką papildytų 230 naujų elektra varomų autobusų.
Klaipėda ekologiškų autobusų papildymo sulauks greičiausiai – 2022 m. Susisiekimo ministerija numato papildomai skirti 5 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų viešojo transporto atnaujinimui. Šio lėšos atiteks Druskininkų, Klaipėdos miesto ir Tauragės rajono savivaldybėms, kaip geriausiai pasirengusioms panaudoti investicijas pagal ES keliamus reikalavimus. Numatoma, kad už skiriamas lėšas iš viso bus įsigyta apie 10–12 naujų ekologiškų autobusų. Klaipėdos miesto savivaldybei atiteks apie 3,5 mln. eurų., už kuriuos tikėtina įsigyti mažiausiai 6 elektrinius autobusus. Konkretūs transporto priemonių skaičiai paaiškės atlikus viešuosius pirkimus.
„Klaipėdos autobusų parkas“ pirks tik elektrinius
Prieš pusantrų metų UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ (KAP) tapo pirmąja šalyje keleivinio transporto bendrove, įsigijusia du didžiuosius elektra varomus miesto autobusus.
„Pastaraisiais metais realiomis darbo sąlygomis išbandėme bene trijų skirtingų gamintojų techniką ir galime konstatuoti, kad elektriniai autobusai tikrai tinka mūsų klimatinėms sąlygoms. Jie komfortiški keleiviams, o iš techninės pusės nekelia daugiau rūpesčių nei dyzeliniai ar dujiniai autobusai“, – pasakojo Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.
KAP dar šiemet ketino įsigyti 10 ekologiškų, elektra varomų autobusų, tačiau konkursas dėl rangovų skundų buvo nutrauktas. Visgi bendrovės strategija ir planai nesikeičia – miesto pervežimams bus perkami tik elektriniai autobusai, o konkursai juos įsigyti skelbiami dar šiemet.
„Jau ir dabar galėtume elektriniais autobusais dirbti priemiesčiuose, reguliariais reisais vykti į Palangą, Kretingą ir kitus 100 kilometrų spinduliu aplink Klaipėdą esančius miestus. Bandymų ekologiškais autobusais vežti keleivius pajūrio kurortuose buvo ir šią vasarą, tačiau kol kas trukdo neišvystyta infrastruktūra. Netgi pademonstruoti elektra varomus autobusus kitų miestų gyventojams yra sudėtinga – šiemet vienoje prezentacijoje elektrinį autobusą teko pasikrauti nuo dyzelinio generatoriaus “, – pasakojo V. Ramanauskas.
Pasak pašnekovo, labai svarbu, kad autobusų įkrovimo stotelės būtų visuose miestuose. Ir čia taip pat reikia vežėjų bei elektrinių autobusų įsigijimo procesus koordinuojančių institucijų susiderinimo, nes gali atsitikti, kad vežėjai negalės pasinaudoti kitų miestų įkrovimo įranga – skirtingų gamintojų autobusai naudoja nevienodos galios ir tipo įkrovos stoteles. Sekant kitų šalių praktika, planuojant elektrinių autobusų plėtrą būtų prasminga diegti vieningą aptarnavimo infrastruktūrą.
