Lietuvos keliuose tam tikros kelių eismo taisyklės pažeidžiamos dažniau nei kitos, todėl kasdien kyla iššūkių tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Sąrašo viršuje – viršijimas leistiną greitį, saugos diržų nenaudojimas ir neatidėliojamas vairavimas naudojantis mobiliuoju telefonu. Daugelis vairuotojų taip pat neduoda kelio pėsčiųjų perėjoms arba nepaiso raudono šviesoforo signalo, taip keldami pavojų saugumui. Nors šie modeliai gali atrodyti pažįstami, verta atidžiau pažvelgti į konkrečias jų priežastis ir realias pasekmes.
Greičio viršijimas greitkeliuose ir miesto keliuose
Nors Lietuvoje, KET duomenimis, griežtai ribojamas greitis, daugelis vairuotojų vis dar viršija greitį, ypač tokiuose pagrindiniuose greitkeliuose kaip A1 arba miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune.
Neretai galima pamatyti automobilius, važiuojančius greičiau nei leistinu 50 km/h greičiu miestuose arba 130 km/h greičiu autostradose, ypač kai keliai laisvi arba eismas nedidelis. Vairuotojai dažnai jaučia spaudimą prilygti aplinkinių greičiui, norėdami neatsilikti nuo bendro srauto ir neišsiskirti. Ši kolektyvinė mąstysena kartais skatina net ir paprastai atsargius vairuotojus dar šiek tiek paspausti akceleratoriaus pedalą.
Greičio matuokliais ir reguliuojamais policijos patruliais, ypač gerai žinomuose keliuose, siekiama atgrasyti nuo greičio viršijimo, o baudos siekia nuo 30 iki 550 eurų, priklausomai nuo to, kiek viršijama leistina riba.
Nepaisant to, daugelis vairuotojų su draugais ar šeimos nariais dalijasi istorijomis apie tai, kaip jiems pavyko „išsisukti“ nuo baudų už greičio viršijimą, todėl susidaro įspūdis, kad Lietuvoje tai yra kasdienio vairavimo dalis. Net ir rizikuodami prarasti vairuotojo pažymėjimą už šiurkščius pažeidimus, daugelis kelyje noras pritapti prie bendruomenės dažnai nusveria baimę būti pagautiems.
Saugos diržų reikalavimų nepaisymas
Be susirūpinimo dėl greičio viršijimo, kita Lietuvos keliuose plačiai paplitusi problema yra vairuotojų ir keleivių polinkis ignoruoti sėdynės diržų reikalavimus.
Nepaisant aiškiai nustatytų KET taisyklių, daugelis žmonių saugos diržus vis dar laiko neprivalomais – ypač trumpose kelionėse po Vilnių, Kauną ar sėdėdami ant galinės sėdynės. Dėl tokio atsainaus požiūrio kyla pavojus ir jiems patiems, ir kitiems.
Saugos diržų segėjimas yra paprastas veiksmas, kuriuo parodoma pagarba visų saugumui Lietuvos keliuose. Tai reiškia, kad jums rūpi jūsų draugai, šeima ir visi kiti, kurie kartu su jumis važiuoja A1 ar miesto gatvėmis.
Prisisegti diržą – tai mažas žingsnis, kuriuo parodote, kad vertinate visų Lietuvos keliais keliaujančių žmonių saugumą.
Lietuvos institucijos dažnai primena visiems vairuotojams ir keleiviams, kad saugos diržų naudojimas yra dėl bendros atsakomybės, o ne tik dėl asmeninių pageidavimų. Kai visi stengiasi, mūsų keliai tampa saugesni visiems. Vieningas šios taisyklės laikymasis ne tik išgelbsti gyvybes, bet ir stiprina pasitikėjimą bendruomenėje.
Naudojimasis mobiliaisiais telefonais vairuojant
Nepaisant dažnų valdžios institucijų įspėjimų, daugelis vairuotojų Lietuvoje vis dar neatsispiria pasitikrinti telefonų sėdėdami prie vairo. Šis įprotis ne tik pavojingas – tai ir akivaizdus Lietuvos saugos keliuose taisyklių (KET) pažeidimas, turintis įtakos visų žmonių gerovei.
Pagal Lietuvos įstatymus, naudotis mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos vairuojant griežtai draudžiama, nesvarbu, ar važiuojate Vilniaus miesto gatvėmis, ar A1 greitkeliu, ar važiuojate į darbą Kaune. Jei vairuotojas bus pagautas, jam gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų, o už pakartotinį nusižengimą galima net laikinai netekti vairuotojo pažymėjimo.
Kai vairuotojai žvilgčioja į ekranus, ieškodami skambučių, žinučių ar navigacijos, jų dėmesys atitrūksta nuo kelio, todėl kyla pavojus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams. Bendra atsakomybė už tai, kad Lietuvos keliai būtų saugūs, reiškia, kad kiekvieno vairuotojo pasirinkimas yra svarbus. Bendruomenės nariai nori pasitikėti vieni kitais ir sutelkti dėmesį į vairavimą, o ne į skaitmeninius dėmesį blaškančius dalykus.
Lietuvos policija suintensyvino patruliavimą ir kontrolę, ypač piko metu ir pagrindiniuose keliuose, tačiau tikrieji pokyčiai vyksta vairuotojams palaikant vieniems kitus ir priimant atsakingus sprendimus. Pasirinkdami nesinaudoti telefonais vairuojant, visi padeda kurti saugesnius kelius Lietuvoje visiems.
Nesilaikymas duoti kelią pėsčiųjų perėjose
Išlikti budriems prie vairo reiškia ne tik padėti telefoną į šalį – Lietuvos vairuotojai taip pat turi atidžiai stebėti pėsčiųjų perėjas. Pasiduoti pėstiesiems – tai ne tik pagarbos ženklas visiems Lietuvos keliais važiuojantiems žmonėms, bet ir svarbus žingsnis kuriant saugesnę ir draugiškesnę bendruomenę tokiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda.
Kai vairuotojai nesustoja prie pažymėtų pėsčiųjų perėjų, pėstieji gali jaustis nematomi arba nepageidaujami, o tai sukelia įtampą ir nepasitikėjimą tarp eismo dalyvių. Dauguma lietuvių nori prisidėti prie draugiškos atmosferos kūrimo, o tokie paprasti veiksmai kaip duoti kelią pėsčiųjų perėjose iš tiesų daug ką keičia.
Pagal KET (Kelių eismo taisyklės) Lietuvoje vairuotojai privalo sustoti prieš pėsčiuosius, kurie jau yra arba žengia į pažymėtą perėją. Deja, šios taisyklės kartais nepaisoma, ypač įžūliose gatvėse, tokiose kaip Gedimino prospektas Vilniuje ar Savanorių prospektas Kaune.
Šios pareigos ignoravimas ne tik kelia pavojų pėstiesiems, bet ir gali užtraukti baudą, kuri gali siekti iki 90 eurų už nesilaikymą pėsčiųjų perėjoje. Laikydamiesi įstatymų ir paisydami pėsčiųjų perėjų, vairuotojai parodo, kad jiems rūpi artimųjų saugumas.
Kai visi laikosi šios taisyklės, tai padeda kurti bendruomenę, kurioje žmonės iš tiesų rūpinasi vieni kitais – kiekvienoje sankryžoje ir kiekvienoje gatvėje visoje Lietuvoje.
Važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui ir šviesoforo signalų ignoravimas
Nors kai kuriems Lietuvos vairuotojams gali kilti pagunda sutaupyti kelias sekundes važiuojant degant raudonam šviesoforo signalui, šis rizikingas sprendimas yra vienas dažniausių ir pavojingiausių pažeidimų mūsų keliuose – tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje, tiek tokiuose judriuose keliuose kaip A1.
Važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui gali atrodyti kaip trumpiausias kelias, tačiau tai vienas dažniausių ir pavojingiausių eismo taisyklių pažeidimų Lietuvoje.
Šviesoforo signalų nepaisymas kelia pavojų ne tik vairuotojui, bet ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, įskaitant vairuotojus, dviratininkus ir pėsčiuosius. Šviesoforai įrengiami tam, kad užtikrintų saugų ir nuspėjamą judėjimą visiems ir padėtų kurti žmonių pasitikėjimą kelyje. Signalo nepaisymas griauna šį pasitikėjimą ir sutrikdo bendros atsakomybės jausmą, kuris yra būtinas saugiam vairavimui.
Lietuvos įstatymai taip griežtai vertina tokius pažeidimus: važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui laikomas sunkiu Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimu. Pažeidėjams gresia baudos nuo 60 iki 90 eurų, o už pakartotinį pažeidimą gali būti uždrausta vairuoti iki šešių mėnesių.
Be to, pagautas nepaisantis kelio ženklų gali turėti įtakos jūsų bonus-malus klasifikacijai, kuri gali turėti įtakos privalomojo draudimo kainai.
Lietuvos keliuose dažnai pažeidžiami viršijamas greitis, neprisisegami saugos diržai, naudojamasi telefonu, neduodama kelio pėstiesiems ir važiuojama degant raudonam šviesoforo signalui. Toks pavojingas elgesys ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir kasdien kelia pavojų žmonių gyvybėms. Jei vairuotojai rimčiau žiūrėtų į kelių eismo taisykles, o valdžios institucijos griežčiau jų laikytųsi, keliai būtų daug saugesni visiems. Galiausiai, atsakomybės ir sąmoningumo kultūros kūrimas yra svarbiausias veiksnys siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių ir padaryti Lietuvos gatves saugesnes visiems.
