Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad kas antras Baltijos šalių gyventojas važinėja dviračiu arba paspirtuku. Tačiau didelė jais važiuojančiųjų dalis prisipažįsta nedėvinti šalmų. Taip elgiasi 63 proc. lietuvių ir 68 proc. latvių. Estai atsargiausi – šalmų nesideda 46 proc. šios šalies dviratininkų ir paspirtukininkų. Lyginant su praėjusiais metais, visose Baltijos šalyse padaugėjo dviračiais ir paspirtukais nevažinėjančių žmonių ir sumažėjo šalmų nedėvinčių eismo dalyvių.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ šių metų kovą atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Pasak šios draudimo bendrovės Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, traumų, patiriamų nukritus nuo paspirtuko, vis daugėja.
„Gatvėse prasideda aktyviausias šių transporto priemonių naudojimo laikas. Elektriniai paspirtukai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sparčiai populiarėja ne tik kaip laisvalaikio, bet ir kaip tvari susisiekimo priemonė. Kol važiavimo elektriniais paspirtukais reglamentavimo tvarka mūšų šalyje dar ruošiama, svarbu prisiminti, kad šiomis transporto priemonėmis važiuojantiems asmenims galioja Kelių eismo taisyklės ir jų nepriekaištingai laikytis“, – pabrėžia V. Katilienė.
Be šalmo – nė iš vietos
Nors, pasak draudikės, jokios taisyklės nereglamentuoja būtinybės šių transporto priemonių vairuotojams dėvėti šalmą, tai itin svarbu ir dviratininkams, ir paspirtukų vairuotojams. „Tikėtina, kad netrukus šalmų dėvėjimo būtinybė vairuojant elektrinius paspirtukus mūsų šalyje bus įtvirtinta teisiškai. Tuo tarpu dabar visiems svarbu įsidėmėti, kad šalmas nėra aksesuaras, tai – būtina saugumo priemonė, kuri kelyje saugo šiomis transporto priemonėmis besinaudojančiųjų gyvybes“, – kalba V. Katilienė.
Tyrimo duomenimis, vos 9 proc. Lietuvos bei 5 proc. Latvijos gyventojų vairuodami dviračius ir elektrinius paspirtukus visuomet užsideda šalmą. Be jo niekada į gatvę neišvažiuoja 13 proc. Estijos gyventojų. Dešimtadalis Lietuvos respondentų dėvi šalmus retkarčiais, taip elgiasi 11 proc. Latvijos ir 14 proc. Estijos paspirtukų bei dviračių vairuotojų.
„Statistika rodo pesimistines tendencijas, todėl, kol taisyklės yra ruošiamos, o paspirtukų ir dviračių populiarumas yra sparčiai augantis, šių transporto priemonių vairuotojai patys prisiimti atsakomybę – būti sąmoningi ir atsakingai elgtis kelyje“, – kalba draudikė.
Žibintai arba liemenė sumažina rizikas
Ji atkreipia dėmesį, kad ne tik šalmas, bet ir kitos apsaugos priemonės gali sumažinti eismo nelaimių riziką bei jų pasekmės. „Kelių eismo taisyklės numato, jog važiuojamojoje kelio dalyje šių transporto priemonių vairuotojai privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas“, – įspėja V. Katilienė.
„NielsenIQ“ Lietuvos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 4800 Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenančių žmonių.
