Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija kovo 16 d. posėdyje svarstė degalų kainų didėjimo priežastis ir siekė išsiaiškinti, ar rinkos dalyviai nepiktnaudžiauja dėl karo Ukrainoje išaugusia kuro paklausa. Posėdyje konstatuota, kad nuo vasario 24 dienos kai kuriose šalies degalinėse kuro kaina pakilo beveik dešimtadaliu, o pastarąją savaitę krentant naftos kainai, degalų kainos nesumažėjo. Diskusijos metu siekta išsiaiškinti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką galutinei degalų kainai vartotojams ir verslui, kurios degalų kainos dedamosios gali būti reguliuojamos valstybės, o kurios yra veikiamos rinkos pasiūlos ir paklausos
Komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius pastebėjo: „Visi tampom tą pačią paklodę – kiekvienas į savo pusę, tikėdami, kad kiti padengs [degalų] kainos skirtumus. Žalioji energetika – pagrindinė kryptis ilguoju laikotarpiu, kuria turėtume eiti dar sparčiau, tačiau žmonėms, verslui reikia gyventi čia ir dabar“. Jis pabrėžė, kad degalų kainų stabilizavimo galima siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl, degalų kainoms kylant ir toliau, Komisija siūlys Vyriausybei svarstyti galimybę mažinti akcizą degalams.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė informavo, kad pastarųjų dienų žaliavinės naftos kainos kritimą galėjo lemti tai, kad Lietuva, kartu su kitomis Tarptautinės energetikos agentūros narėmis, nuo kovo 1 d. priėmė sprendimą išleisti į rinką 160 barelių „Brent“ naftos iš rezervų. Nepaisant to, kad „Brent“ naftos kaina krito, galutinė degalų kaina vartotojams išaugo. Kalbėdama apie akcizo dedamąją, viceministrė pažymėjo, kad Lietuvoje akcizas labai artimas Europos Sąjungos nustatytam minimaliajam dydžiui, tad jo sumažinimo įtaka bendrai degalų kainai būtų nežymi.
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas patikino, kad ministerija šiuo metu vertina, kokios priemonės būtų taikliausios, ir savo siūlymus turėtų pateikti balandį. Jis nepritarė rinkos dalyvių siūlymui mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) kurui, kuriam prieštarauja Europos Komisija, ir priminė, kad Lenkija dėl tokio sprendimo gali sulaukti sankcijų.
Lietuviškų degalinių sąjungos siūlymui mažinti biokuro dalį, kurią būtina įmaišyti į dyzeliną, prieštaravo Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas, teigdamas, kad biodalies įtaka kuro kainai siekia tik 1–3 centus litre. Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė pabrėžė, kad toks sprendimas padidintų Lietuvos išmetamų ŠESD kiekį, kurio kvotas ir taip jau viršijame. Preliminariais ministerijos atliktais skaičiavimais, 1 proc. biodegalų įpareigojimo sumažinimas vieniems metams Lietuvai kainuotų 40 mln. eurų, o įpareigojimai yra priimti 10-iai metų. Turi būti skatinama biodegalų gamyba iš atliekų, o biometano gamybai tiek Aplinkos, tiek Energetikos ministerijose yra numatyta 50 mln. papildomos paramos.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas akcentavo, kad mažmeninės prekybos kainodara verslo klientams ir paprastam vartotojui skiriasi: „Vartotojas pretenduoja į lojalumo nuolaidas, o verslo klientai – perka viešais pinigais, t. y. didmeninė kaina, plius 0,0 kaina nuo litro papildoma dalis. Svarbu nuspręsti, kam norime padėti – galutiniam vartotojui ar verslui, kad jis nebrangintų savo paslaugų. PVM dalis nėra aktuali verslui, nes jį susigrąžina. Verslas – didieji vežėjai – perka degalus ten, kur jie yra pigesni. Reikėtų lygintis su artimiausiais kaimynais, konkrečiai su Lenkija, kur PVM ir akcizas yra mažesni nei Lietuvoje. Nebūdami konkurencingi verslui, netenkame didelių pajamų į biudžetą akcizo pavidalu“, – sakė jis.
