Įskaitinių eismo įvykių* Vilniuje statistika rodo, kad gatvėse, kurios buvo rekonstruotos, pastaraisiais metais, eismo įvykių sumažėjo maždaug perpus, o tiesioginių transporto priemonių susidūrimų su pėsčiaisiais – net dviem trečdaliais.
Gatvių humanizavimas Vilniuje prasidėjo 2018 metais, kai buvo rekonstruota ir pėstiesiems bei dviratininkams pritaikyta Islandijos gatvė. Idėja, kad automobiliams skirta gatvės dalis turi būti tik tokio pločio, kiek minimaliai reikia ten judančiam transportui, o likusi gatvės dalis gali būti išnaudojama pėsčiųjų ir dviračių eismui, 2021 metais tapo vienu pagrindinių Vilniaus gatvių standarto principų. Standartas apibrėžė ir daugiau kriterijų, kurie užtikrina ne tik darnų, bet ir saugų eismą: pėsčiųjų ir dviračių takai atskiriami nuo važiuojamosios dalies želdynais, žiedai ir sankryžos ramaus eismo gatvėse taip pat turi užtikrinti saugų transporto greitį, daugiau apšvietimo ir saugių perėjų pėstiesiems.
Nuo 2018 metų humanizuotos Naugarduko, T. Ševčenkos, Algirdo, Didlaukio, Žirmūnų, Geležinkelio, Gerosios Vilties ir kitos gatvės. Iš viso humanizuota apie 20 kilometrų atkarpų, arba šiek tiek daugiau nei 1 procentas visų Vilniaus gatvių. Visą humanizuotų ir šiemet planuojamų humanizuoti gatvių sąrašą galima rasti https://arcg.is/1zXnPe.
„Tikėjausi gero efekto eismo saugumui, bet realybėje viskas dar geriau, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Neteigiu, kad viskas humanizuojant gatves padaroma idealiai, daug ką reikia tobulinti ir tai darome, tačiau šiuo atveju skaičiai iškalbingi.“
Specialistai palygino 2017–2019 metų ir 2020–2022 metų laikotarpiais fiksuotus eismo įvykius humanizuotose gatvėse. Iki humanizavimo šiose gatvėse fiksuoti 22 automobilių susidūrimai tarpusavyje, 55 susidūrimai su pėsčiaisiais ir 10 susidūrimų su dviračiais. Po humanizavimo automobilių susidūrimų tarpusavyje sumažėjo 32 proc., su dviračiais – 20 proc., o su pėsčiaisiais susidūrimų fiksuota net 67 proc. mažiau.
„Tvaraus saugumo principai įvertina tai, kad žmonės, judantys gatvėse, yra klystantys, tad infrastruktūra turi būti tokia, kad minimizuotų ar pašalintų šių klaidų pasekmes – t.y. būtų išvengta sužalojimų ar mirtinų atvejų. Ši išankstinė statistika tik patvirtina tai, kokios tendencijos po panašių pertvarkymų stebimos bet kuriame pažangias gatvių transformacijas įgyvendinančiame mieste – nuo Paryžiaus iki Londono, Amsterdamo ar Briuselio: pokyčių įtaka eismo saugumui, o ypač apsaugant pažeidžiamiausius eismo dalyvius, yra ženkli. Šalia to turime ir teigiamą poveikį aplinkai – mažesnį triukšmą, taršą, be to, nors ir atrodo kontraintuityvu, tai nedaro beveik jokios įtakos kelionių automobiliu trukmei“, – teigia sostinės savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin.
Žvelgiant į visą miestą, 2017–2019 metais iš viso Vilniuje užfiksuoti 19 027 įskaitiniai eismo įvykiai, o 2020–2022 metais – 15 306, arba maždaug 19,5 proc. mažiau. Tuo pačiu laikotarpiu visoje Lietuvoje eismo įvykių mažėjo apie 6 proc.
*Įskaitinis eismo įvykis – eismo įvykis, per kurį buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus.
