Magistralinis kelias Vilnius–Utena šiuo metu intensyviai rekonstruojamas – netrukus jis taps saugesnis ir patogesnis. Pasirinkta 2+1 kelio sistema, sėkmingai naudojama Švedijoje ir kitose šalyse, bus pritaikyta Lietuvos sąlygoms.
Kas yra 2+1 kelias ir kuo jis skiriasi?
„2+1“ kelias – tai trijų juostų kelias, kuriame dvi juostos skirtos vienai krypčiai, o viena – priešinga kryptimi. Kas 1,5–2,5 km juostos pasikeičia vietomis. Tokia sistema leidžia saugiai lenkti lėtesnes transporto priemones ir mažina skaudžių avarijų riziką.
Priešpriešines eismo juostas skirs metaliniai atitvarai, o papildomi sprendimai – platus kelkraštis, skiriamoji juosta – dar labiau padidins saugumą.
Kur vyksta rekonstrukcija?
Rekonstruojamas 43 km ruožas nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų (21,5–64,33 km). Ruožo pasirinkimas pagrįstas eismo srautų analize:
- 16–25 km ruože – apie 12 000 automobilių per parą
- 21,5–28,4 km ruože – 7 600 automobilių per parą
- Molėtai–Utena – apie 4 300 automobilių per parą
Ką laimės vairuotojai?
Pasak laikinojo „Via Lietuva“ vadovo Martyno Gedaminsko, „Panevėžio aplinkkelio“ pavyzdys rodo, kad tokio tipo keliai sumažina avarijų su žuvusiaisiais skaičių net 75 proc.
„Pabaigus rekonstrukciją, eismas šiame ruože taps ne tik tolygesnis, bet ir saugesnis, bus paprasčiau aplenkti lėtesnes transporto priemones“, – teigia jis.
Kodėl pasirinktas būtent šis sprendimas?
Pilnas 2+2 magistralės sprendimas kainuotų gerokai daugiau. „2+1“ kelias leidžia sutaupyti 40–70 proc. lyginant su keturių juostų keliu, bet ženkliai pagerina pralaidumą ir saugumą.
Šis sprendimas ypač tinkamas mišriems srautams – kai tuo pačiu keliu važiuoja ir lengvieji automobiliai, ir sunkvežimiai ar žemės ūkio technika.
Švediškas modelis Lietuvos keliuose
„2+1“ kelio sistema atsirado Švedijoje 1990-ųjų pabaigoje. Ji buvo atsakas į dažnas mirtinas avarijas lenkimo metu. Nepaisant pradinio skepticizmo, sistema pasiteisino – žūčių ir sužeidimų skaičius sumažėjo iki 70 proc.
Ši taisyklė galioja Švedijoje. Lietuvos eismo taisyklės gali skirtis.
Betoninis kelias virs modernia trasa
Vilnius–Utena magistralė, nutiesta dar 1979–1985 m., buvo vienintelis betono kelias Lietuvoje. Vasarą iškylančios plokštės, atsirandančios duobės ir trūkinėjančios siūlės kėlė pavojų eismo saugumui.
Rekonstrukcija iš esmės pakeis kelio pagrindą – bus paklotas naujas asfaltas, įrengti atitvarai, atnaujintas ženklinimas.
Ar 2+1 keliai plėsis Lietuvoje?
Kol kas tokie keliai Lietuvoje reti, tačiau Švedijoje jų yra net 2700 km – tai sudaro 14 proc. visų valstybinių kelių. Tokį modelį perėmė ir Suomija, Lenkija, Vokietija. Visi pastebėjo vieną tendenciją – mirtingumas ir sužeidimai tokiose trasose mažėja 60–70 proc.
Vertinant biudžetą ir eismo srautus, galima tikėtis, kad tokio tipo sprendinių Lietuvoje daugės.
Išvada
Vilnius–Utena kelio rekonstrukcija rodo, kad Lietuva renkasi efektyvesnius ir saugesnius infrastruktūros sprendimus. Netrukus vairuotojai galės mėgautis modernesniu, tolygesniu ir saugesniu keliu, kuris padės mažinti avarijų skaičių ir pagerinti važiavimo kokybę.
O kaip jūs vertinate šiuos pokyčius? Pasidalinkite nuomone komentaruose!
