Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ surengė susitikimą su įvairias šalies verslo šakas vienijančių asociacijų atstovais. Susitikimas skirtas aptarti galimybes efektyviau panaudoti kelių infrastruktūrą verslo ir visuomenės reikmėms, numatyti tam reikalingus mechanizmus. Tai – vienas iš etapų „Via Lietuva“ ruošiantis kuriamo naujo kelių finansavimo modelio įgyvendinimui, kuris paremtas valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros atvėrimu verslui jam prisidedant prie kelių infrastruktūros gerinimo.
Susitikime prieš daugiau nei metus įmonės transformaciją pradėjusi nauja „Via Lietuva“ vadovų komanda su skirtingas verslo sritis vienijančiomis asociacijomis aptarė esmines infrastruktūros problemas: anksčiau nesuformuluotų infrastruktūrinių koridorių reikalingumą, būtinybę visoms šalims dalintis plėtros planais. Taip pat pabrėžtas poreikis užtikrinti lygiateisiškumą bei suderinti bendrus prioritetus visiems potencialiems infrastruktūros naudotojams.
„Susitikimas su verslo asociacijomis parodė, kad kalbame ta pačia kalba – tiek verslas, tiek kelių infrastruktūros valdytojai siekia bendro tikslo. Esame pasirengę išspręsti kelis dešimtmečius neinicijuotus klausimus bei imtis lyderystės keičiant dabartinę situaciją, kai verslo poreikiai yra neatliepti, o kelių infrastruktūra išlieka neįveiklinta“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius, įmonės valdymą perėmęs prieš daugiau nei metus, Marius Švaikauskas.
Susitikimo metu sutarta, jog tiek kelių vystytojai, tiek verslas, naudodami kelių infrastruktūrą, turėtų prisidėti prie jos vystymo, tačiau tam privalo būti nustatyti aiškūs kriterijai ir įsipareigojimai.
Už kelių infrastruktūros plėtrą bei priežiūrą atsakingos įmonės iniciatyva suorganizuotas susitikimas – ne paskutinis. Jame priimtas sprendimas diskusijas pratęsti išsigryninus skirtingų verslų lūkesčius bei jų efektyvesnę plėtrą ribojančių teisės aktų paketus. Visoms suinteresuotoms šalims atlikus namų darbus – „Via Lietuva“ asociacijų atstovus kvies susitikti dar kartą.
„Via Lietuva“ tikslas – ne tik išgirsti verslo bendruomenės poreikius ir plėtros planus, bet ir kartu surasti sprendimus, kaip optimizuoti kelių infrastruktūros naudojimą bei užtikrinti lygiateisiškumą visiems jos dalyviams.
„Džiugu matyti „Via Lietuva“ pastangas ieškoti sprendimų atverti kelių infrastruktūrą energetikos infrastruktūros plėtrai, numatant aiškų ir išdiskutuotą mechanizmą dėl kelių infrastruktūros pasinaudojimo tvarkos ir įkainio. Jei sąlygos pasinaudoti infrastruktūra bus palankios ir konkurencingos lyginant su kitomis alternatyvos, energetikos sektorius naudosis šia infrastruktūra ir taip prisidės prie papildomo kelių finansavimo“, – pažymėjo Rytis Kėvelaitis, UAB „Energy unlimited“ vadovas ir Lietuvos saulės energetikos asociacijos viceprezidentas.
Savo ruožtu Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius pabrėžė teisinės bazės pokyčių būtinybę.
„Iniciatyva įveiklinti kelių infrastruktūrą yra reikalinga ir sveikintina. Tačiau norint ją sėkmingai įgyvendinti, būtina peržiūrėti ir koreguoti teisės aktus. Mielai prisidėsime, padėdami identifikuoti konkrečius įstatymų pakeitimus, kurie užtikrintų šios iniciatyvos įgyvendinimą“, – sakė M. Nagevičius.
Praėjusią savaitę „Via Lietuva“ taip pat iniciavo susitikimą su kelius projektuojančiais, kelių statybą ir techninę priežiūrą vykdančiais specialistais.
Susitikimo su kelių projektavimo, tiesimo ir techninės priežiūros specialistais metu aptarta įtaka šalies kelių plėtrai ir priežiūrai, jei visi inžineriniai tinklai būtų klojami kelio juostoje.
Kelių ekspertai pritarė „Via Lietuva“ planams atverti kelių infrastruktūrą verslo įmonėms: saulės, vėjo energijos plėtotojams, vandentvarkos, šilumos, dujų tiekėjams, el. krovos stotelių tinklo vystytojams. Tačiau anot kelius projektuojančių, statančių ir prižiūrinčių specialistų, pirmiausiai reikėtų išspręsti atsakomybių pasidalijimą – kad kelių statytojai ir vystytojai, įsileidę į kelius verslo įmones be apribojimų galėtų atlikti pagrindinį savo darbą – statyti ir rekonstruoti kelius. Kelininkai pirmiausiai turėtų rūpintis infrastruktūros patogumu ir saugumu, tuo tarpu į kelių infrastruktūrą ateinantis verslas turėtų prisiimti aiškius įsipareigojimus, tame tarpe ir finansinius. Toks modelis sėkmingai veikia daugelyje Europos valstybių.
Primename, kad atlikus Kelių techninio reglamento (KTR) nuostatų pakeitimus, šiuo metu leidžiama kelio juostoje tiesti inžinerinius tinklus įgyvendinant Valstybei svarbaus projekto statusą turinčius projektus. Šie pakeitimai pritaikyti ir Valstybės valdomų įmonių – „Litgrid“ bei ESO projektams, kurie skirti viešajam interesui užtikrinti.
Apie „Via Lietuva“:
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, kad šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčiu vizitine kortele šalies svečiams. Vienintelė „Via Lietuva“ akcininkė yra LR Susisiekimo ministerija. Šiuo metu 4 iš 10 valstybinės reikšmės kelių ir 124 tiltai Lietuvoje yra blogos būklės. Norint sutvarkyti visus šalies kelius ir tiltus per dešimtmetį reikia maždaug 15 mlrd. eurų investicijų. Vien tik kitąmet valstybinės reikšmės šalies keliams finansuoti būtinos investicijos siekia 1,3 mlrd. eurų.
