Nuo 2025 m. Europos Sąjunga taiko griežtesnį įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (PHEV) apibrėžimą pagal „Euro 6e-bis“ išmetamųjų teršalų standartą. Dėl šio pakeitimo daugelis dabartinių modelių gali netekti teisės į mažos taršos mokesčių lengvatas ir paskatas.
Kas keičiasi PHEV atžvilgiu ES?
ES nustatė neatitikimų tarp deklaruotų ir faktinių PHEV išmetamųjų teršalų. Todėl peržiūrimi keli bandymų ir klasifikavimo kriterijai:
- Išplėstinis realaus važiavimo bandymas: Senasis 800 km bandymų ciklas keičiamas realesniu 2200 km WLTP + RDE ciklu.
- Pakeistas naudingumo koeficientas (UF): Nauji standartai remiasi realiais duomenimis, siekiant nustatyti, kiek įkraunamas hibridas nuvažiuoja elektriniu režimu.
- Griežtesni ZLEV kriterijai: Tik transporto priemonės, kurios reguliariai važiuoja elektriniu režimu, atitiks nulinės ir mažos taršos transporto priemonės statusą.
Kurios transporto priemonės gali nebeatitikti reikalavimų?
Keletas įkraunamų hibridų rizikuoja prarasti mažos taršos klasifikaciją dėl:
- Trumpas elektrinis atstumas (pvz., 25–40 km)
- Dideli vidaus degimo varikliai (pvz., 2,0 l turbo ar didesnis)
- Vairuotojai retai įkrauna savo įkraunamus hibridinius automobilius (PHEV)
Dėl šių veiksnių bus didesnė deklaruojama CO₂ emisija, o tai turės įtakos išmokų natūra (BIK) apmokestinimui ir subsidijų ar paskatų gavimo teisėms.
Poveikis vairuotojams ir įmonėms
Pakeitimai paveiks tiek individualius pirkėjus, tiek transporto priemonių parko valdytojus:
- Didesni BIK mokesčiai: Tarifai gali padidėti nuo 9 % iki 23 % ar daugiau
- Privalomas pakartotinis bandymas: Visi PHEV modeliai iki 2025 m. pabaigos turi atitikti „Euro 6e-bis“ standartą
- Subsidijų politikos pokyčiai: Daugelis vyriausybių nukreips lėšas į visiškai elektrines transporto priemones (BEV)
Kodėl ES iš naujo apibrėžia hibridus?
ES auditorių duomenimis, dauguma įkraunamų elektrinių transporto priemonių (PHEV) išmeta gerokai daugiau CO2 nei deklaruojama. Kadangi daugelis naudotojų reguliariai neįkrauna savo transporto priemonių, PHEV dažnai labai priklauso nuo benzininių variklių, o tai panaikina naudą aplinkai.
Tai sukėlė susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo mokesčių lengvatomis ir klaidinančių teiginių apie išmetamųjų teršalų kiekį. Griežtesniais bandymais siekiama užtikrinti, kad valstybės paramą gautų tik tikrai mažai teršiančios transporto priemonės.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Lietuvoje įmonės, savo parkuose naudojančios įkraunamus elektrinius automobilius, gali susidurti su didesniais mokesčiais ir mažesnėmis pajamomis. Privatūs pirkėjai, importuojantys naudotus įkraunamus hibridinius automobilius (PHEV) iš Vokietijos ar Nyderlandų, turėtų patikrinti, ar modelis vis dar turi ZLEV statusą, nes tai turi įtakos draudimo tarifams ir mokesčių klasifikacijai.
Populiarių modelių, tokių kaip „Mitsubishi Outlander PHEV“, „VW Passat GTE“ ar „Volvo XC60 Recharge“, perpardavimo vertė gali mažėti dėl besikeičiančios rinkos paklausos.
Ilgalaikis poveikis ir rekomendacijos
Pramonės ekspertai prognozuoja, kad įkraunami hibridai palaipsniui bus panaikinti, o jų naudai bus naudojami akumuliatoriniai automobiliai (BEV), ypač miestuose. Tokie miestai kaip Paryžius ir Amsterdamas jau riboja įkraunamų elektromobilių (PHEV) patekimą į mažos taršos zonas dėl dažno vidaus degimo variklių naudojimo.
- Patikrinkite, ar modelis atitinka „Euro 6e-bis“ standartą
- Teikite pirmenybę modeliams, kurių elektrinis nuvažiuojamas atstumas yra 60 km ar daugiau
- Jei neplanuojate reguliariai krauti automobilio, apsvarstykite tradicinį hibridinį arba visiškai elektrinį automobilį
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
