Kadaise įsivaizduota kaip „Ford“ perėjimo prie elektrinių transporto priemonių flagmanas, Kelno gamykla dabar susiduria su masiniais atleidimais iš darbo ir nepakankamais pardavimais. Nepaisant 2 mlrd. dolerių investicijų į gamyklos modernizavimą, kad būtų galima gaminti klimatui neutraliai ir gaminti visiškai elektrines transporto priemones, „Ford“ padaliniams Vokietijoje sunku išlaikyti šią viziją.
„Ford“ perėjimas prie elektrinių transporto priemonių: nuo drąsaus pažado iki skausmingos realybės
Kelno gamykla, kurią iš pradžių įkūrė pats Henry Fordas, 2023 m. baigė didelę transformaciją. Ji turėjo vesti „Ford“ į elektromobilių erą, gamindama visiškai elektrinius „Explorer“ ir „Capri“ modelius. Šie automobiliai buvo sukurti bendradarbiaujant su „Volkswagen“ ir naudoja MEB platformą, kurią naudoja VW ID.4 ir ID.5.
Tačiau pardavimai smarkiai sumažėjo. Per pirmuosius penkis mėnesius rinkoje „Explorer“ parduota tik 15 764 vienetai. „Capri“ pasirodė dar blogiau – pagaminta tik 5 068 automobiliai. Šie skaičiai gerokai mažesni nei tikėtasi naujai pristatytiems modeliams.
Atleidimai labiausiai paveikė gamyklos darbuotojus
2018 m. Kelno gamykloje dirbo apie 20 000 darbuotojų. 2025 m. viduryje jų buvo likę tik 13 000. Prognozuojama, kad iki 2032 m. gamyklos darbuotojų skaičius sumažės iki kiek daugiau nei 10 000. Daugelis darbuotojų išeis savanoriškai, kaip pranešama, palankesnėmis sąlygomis nei įprasta automobilių sektoriuje.
- 20 000 darbuotojų 2018 m.
- 13 000 darbuotojų 2025 m.
- Tikslas: 10 000 iki 2032 m. savanoriškai išeinant
Nepaisant šio perėjimo masto, poveikis neproporcingai paveikė linijos darbuotojus, o ne aukščiausiąją vadovybę ar sprendimus priimančius asmenis, atsakingus už nesėkmingą strategiją.
Kas nutiko ne taip? Rinkos pokyčiai ir politikos atšaukimas
„Ford“ Europos padalinys visiškai prisitaikė prie ES žaliojo kurso politikos, sparčiai atsisakydamas vidaus degimo variklių modelių, tokių kaip „Fiesta“, „Mondeo“ ir „Focus“. Tačiau po šio pokyčio ES pradėjo švelninti savo politiką, o Vokietija sumažino elektromobilių subsidijas, todėl paklausa smarkiai sumažėjo.
Nors „Focus“ gamyba bus nutraukta iki 2025 m. pabaigos, „Ford“ Europos vidaus degimo variklių asortimente liko tik „Puma“, „Kuga“ ir brangūs importuoti automobiliai, tokie kaip „Bronco“ ir „Mustang“. Elektriniai modeliai neužpildė spragos.
Naujas „Ford“ dėmesys: komercinės transporto priemonės, bet ne Vokietijoje
„Ford“ perkelia savo Europos strategiją link komercinių furgonų, kuriems aplinkosaugos politika daro mažesnį poveikį. Tačiau šie pelningi modeliai nėra gaminami Vokietijoje:
- „Transit“ ir „Transit Custom“ – gaminami Turkijoje
- „Transit Connect“ – gaminami Lenkijoje, paremti „VW Caddy“ platforma
Tai reiškia, kad Vokietijos ekonomika negauna naudos iš dabartinės „Ford“ sėkmės visureigių srityje.
Ar politikos pokyčiai gali pakeisti šią tendenciją?
Dabartinė Vokietijos vyriausybė, vadovaujama kanclerio Friedricho Merzo, įveda subsidijas elektromobilių parkui ir naujas reformas. Dėl to elektromobilių rinkos dalis Vokietijoje 2025 m. gegužės mėn. išaugo iki 18 %, palyginti su maždaug 12 % prieš metus. Vis dėlto gali būti per vėlu išgelbėti „Ford“ gamyklą Kelne.
„Ford“ vadovai ir darbuotojai ragina vyriausybę įsikišti. Kai 2023 m. buvo atkurta Kelno elektromobilių gamykla, tuometinis kancleris Olafas Scholzas išdidžiai dalyvavo. Po kelių mėnesių subsidijos buvo sumažintos – tai sukėlė domino efektą, kuris pakenkė vartotojų paklausai.
Svajonės apie elektrą, atšiauri realybė
„Ford“ patirtis Vokietijoje iliustruoja greito elektrifikavimo riziką be rinkos pasirengimo ar nuoseklios politinės paramos. Milijardai buvo išleisti istorinės gamyklos pertvarkymui, tačiau be stiprių pardavimų rezultatas – atleidimai iš darbo, gamybos mažinimas ir netikrumas tūkstančiams darbuotojų.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
