Nuo 2022 m. astronomai tiria intensyvius, pasikartojančius paslaptingus radijo impulsus, kurie visiškai nesuderinami su jokiais žinomais mechanizmais. Dabar mokslininkai pirmą kartą nustatė vieno iš šių signalų šaltinį ir tvirtai spėja, kas tai iš tikrųjų galėtų būti.
2022 m. astronomai aptiko kai ką netikėto – radijo impulsus, kurie pasirodydavo reguliariai kas 18 minučių. Šie blyksniai truko tris mėnesius, o paskui staiga išnyko. Šie signalai buvo kažkas visiškai naujo, nes tipiniai radijo pulsarai, t. y. greitai besisukančios neutroninės žvaigždės, signalus skleidžia ne rečiau kaip 1 Hz dažniu, t. y. kartą per sekundę ar dažniau. Tad kaip paaiškinti pulsarą, kuris taip retai skleidžia signalus?
Iki šiol aptikta apie dešimt panašių pasikartojančių ilgo periodo radijo signalų. Tačiau paprasčiausias jų skaičiaus padidinimas nepadėjo išspręsti galvosūkio. Kad suprastų jų prigimtį, astronomams reikėjo daugiau duomenų.
Paieškos už Pieno kelio centro ribų
Daugiausia panašių signalų buvo gauta iš dangaus turtingo Pieno kelio centro, kur tūkstančiai žvaigždžių sukuria tikrą kosminį chaosą. Tokiomis sąlygomis buvo sunku nustatyti, kuri žvaigždė yra impulsų šaltinis. Todėl tyrėjų komanda nusprendė jų ieškoti mažiau apgyvendintuose galaktikos regionuose.
Naudojant Australijoje esantį „Murchison Widefield Array“ teleskopą, kuriuo galima stebėti gana plačią matomo kosmoso dalį, buvo gauti duomenys iš pusės dangaus. Taip pagaliau pavyko nustatyti naujo signalo, pavadinto GLEAM-X J0704-37, buvimo vietą. Šį kartą impulsai pasitaikydavo kas 2 valandas ir 54 minutes, todėl tai yra lėčiausias iki šiol aptiktas ilgo periodo pereinamasis radijo signalas.
Paslaptingų radijo bangų šaltinis
Atlikus tolesnius stebėjimus Pietų Afrikoje esančiu MeerKAT teleskopu, pavyko nustatyti tikslią signalų kilmę. Paaiškėjo, kad šaltinis yra mažos žvaigždės, tiksliau, raudonosios nykštukės, labiausiai paplitusio tipo žvaigždės Pieno kelyje, kuri sudaro iki 70 proc. visų žvaigždžių, sistema. Tačiau tolesni tyrimai parodė, kad paslaptingus signalus skleidžia ne raudonoji nykštukė.
Manoma, kad patys impulsai sklinda ne tiesiogiai iš raudonosios nykštukės, o iš kito nematomo objekto, esančio jos dvinarėje sistemoje. Labiausiai tikėtinas kandidatas yra baltoji nykštukė – mažos arba vidutinės masės žvaigždės, kuri jau baigė savo gyvenimą, liekana.
Kaip atsiranda šie impulsai?
Kaip raudonoji ir baltoji nykštukės gali generuoti tokius neįprastus signalus? Raudonoji nykštukė skleidžia žvaigždžių vėją – įkrautų dalelių srautą, panašų į Saulės. Kai šis vėjas susiduria su stipriu baltosios nykštukės magnetiniu lauku, dalelės pagreitėja, todėl sklinda radijo bangos.
Šį reiškinį galima palyginti su Žemėje vykstančia aurora borealis, kuri atsiranda Saulės vėjui sąveikaujant su mūsų planetos magnetiniu lauku.
Dabar astronomams kyla klausimas, ar visi panašūs signalai kyla iš sistemų, sudarytų iš raudonųjų ir baltųjų nykštukių, ar yra kitų mechanizmų, leidžiančių jiems susiformuoti. Todėl mokslininkų dar laukia daug darbo, norint geriau apibūdinti šį reiškinį.
