Pirkdami naudotą automobilį daugelis pirkėjų klausia, kas laikoma „normalia“ rida. Dauguma tikisi tam tikro kilometrų skaičiaus per metus, tačiau tai ne visada paprasta. Tokie veiksniai kaip vairavimo įpročiai, priežiūra ir automobilio amžius turi didelę reikšmę nustatant, kokia rida yra tipiška ar kelia susirūpinimą. Vien tik pasikliaujant skaičiais gali būti klaidinantis, ypač jei neatsižvelgiama į kitas svarbias detales. Į ką dar turėtų atsižvelgti pirkėjai prieš priimdami sprendimą?
Veiksniai, turintys įtakos automobilio ridai
Nors daugelis pirkėjų dėmesį sutelkia tik į skaičių odometre, automobilio visą ridą gali lemti keli veiksniai – ypač perkantiems naudotus automobilius Lietuvoje. Didelę reikšmę turi ankstesnio savininko gyvenimo būdas: asmuo, kasdien važinėjantis iš Vilniaus į Kauną A1 greitkeliu, natūraliai nuvažiuos daugiau kilometrų, palyginti su vairuotoju, kuris savo automobilį dažniausiai naudoja trumpoms kelionėms po tokį miestą kaip Klaipėda.
Odometro rodmenys pasako tik dalį istorijos – vairavimo įpročiai ir maršrutai gali turėti didelę įtaką naudoto automobilio ridai Lietuvoje.
Vietinės važiavimo sąlygos taip pat turi reikšmės – važiavimas mieste, kai dažnai sustojama prie šviesoforų ir žiedinių sankryžų pagal KET taisykles, skiriasi nuo nuolatinio važiavimo greitkeliu, o tai turi įtakos ir nusidėvėjimui, ir bendrai ridai.
Taip pat svarbus automobilio amžius, nes naujesnių automobilių, ypač tokių populiarių modelių kaip „Volkswagen Golf“ ar „Škoda Octavia“, rida paprastai būna mažesnė vien dėl to, kad jie mažiau laiko praleido Lietuvos keliuose.
Techninės priežiūros įpročiai taip pat labai svarbūs. Automobiliai, kurie reguliariai praeina techninę apžiūrą (techninė apžiūra) ir kuriems laiku keičiami tepalai, paprastai tarnauja ilgiau ir gali sukaupti daugiau kilometrų be didesnių problemų.
Šių veiksnių supratimas padeda Lietuvos pirkėjams jaustis užtikrintiems priimant sprendimus, nesvarbu, ar jie ieško patikimo šeimos automobilio, ar transporto priemonės, skirtos važinėti iš vieno miesto į kitą.
Vidutinis metinis nuvažiuotų kilometrų skaičius
Dauguma naudotų automobilių Lietuvoje vidutiniškai nuvažiuoja nuo 15 000 iki 20 000 kilometrų per metus. Šis skaičius atspindi tipiškus vairavimo įpročius, įskaitant kasdienes keliones į darbą tokiuose miestuose kaip Vilnius ar Kaunas, taip pat atsitiktines keliones pas šeimą į kitus regionus.
Šio intervalo supratimas padeda tiek pirkėjams, tiek pardavėjams turėti realius lūkesčius tikrinant automobilio odometrą per techninę apžiūrą arba prieš pasirašant pirkimo sutartį.
Daugelis Lietuvos vairuotojų automobilius naudoja darbui, reikalams ar trumpoms išvykoms, todėl natūralu, kad tai prisideda prie šio metinio vidurkio. Nesvarbu, ar važiuojate A1 greitkeliu vasaros atostogų, ar tiesiog vežate vaikus į mokyklą, šie skaičiai yra geras orientyras.
Žinant šiuos statistinius duomenis, lengviau palyginti transporto priemones ir įvertinti jų būklę, žinant, kad daugumos lietuvių vairavimo įpročiai yra panašūs.
Štai trumpas tipinių metinių vairavimo įpročių Lietuvoje pasiskirstymas:
- Kasdieninis važinėjimas į darbą mieste, važinėjimas į mokyklą ir reikalų tvarkymas miestuose ar miesteliuose
- Savaitgalio kelionės arba giminių lankymas kitose Lietuvos vietose
- Retkarčiais ilgesnės kelionės, pavyzdžiui, atostogos pajūryje arba pažintinės kelionės po kaimą
Turėti omenyje šiuos vidurkius naudinga perkant ar parduodant naudotą automobilį, ruošiantis kitai techninei apžiūrai ar tariantis dėl privalomojo draudimo.
Taip galėsite būti tikri, kad priimate informuotus sprendimus, pagrįstus tikraisiais Lietuvos vairuotojų įpročiais.
Didelės ir mažos ridos automobilių vertinimas
Kokią įtaką nuvažiuotų kilometrų skaičius iš tikrųjų turi naudoto automobilio vertei ir patikimumui Lietuvoje?
Lygindami didelės ir mažos ridos automobilius, Lietuvos vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į skaičių odometre. Automobilis su didesne rida ne visada yra mažiau patikimas – reguliari techninė priežiūra ir atsargus vairavimas, ypač pagrindiniuose Lietuvos keliuose, tokiuose kaip A1 tarp Vilniaus ir Kauno, gali išlaikyti puikią automobilio būklę.
Vien tik rida nepasako visos istorijos – reguliari techninė priežiūra ir atsargus vairavimas padeda išlaikyti net ir didelės ridos automobilius puikios būklės Lietuvos keliuose.
Tuo pat metu mažos ridos automobilis gali atrodyti patraukliai, tačiau ilgai nenaudojamas gali sukelti techninių problemų, kurios gali išryškėti per reguliarią techninę apžiūrą (techninė apžiūra), privalomą pagal Lietuvos įstatymus.
Lietuvos vairuotojams iš tiesų svarbu, kokia istorija slypi už transporto priemonės. Automobilio techninei būklei įtakos turi serviso įrašai, tai, ar automobilis daugiausia važinėjo mieste, ar greitkeliais, ir net vietinis klimatas – Lietuvos žiemos gali būti atšiaurios.
Reguliariai naudojami ir pagal gamintojo rekomendacijas prižiūrimi automobiliai dažniau praeina techninę apžiūrą ir išvengia netikėto remonto.
Atsižvelgdami ir į ridą, ir į visą techninės priežiūros istoriją, įskaitant patikrinimus, ar automobilis nėra paveiktas korozijos nuo kelio druskos ar nusidėvėjimo nuo miesto eismo, Lietuvos pirkėjai gali drąsiai priimti jų poreikius ir gyvenimo būdą atitinkantį sprendimą.
Nepamirškite – gerai dokumentais pagrįsta techninė priežiūra ir aiškus įrašas taip pat gali turėti teigiamos įtakos privalomojo draudimo (TPVCAPD) pasiūlymams pagal Lietuvos bonus-malus sistemą.
Kaip rida veikia automobilio vertę ir ilgaamžiškumą
Kaip nuvažiuota rida veikia automobilio vertę ir ilgaamžiškumą
Nors Lietuvoje naudoto automobilio vertę ir tarnavimo laiką lemia daug veiksnių, rida išlieka pagrindiniu rodikliu tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Automobilis, kurio rida mažesnė, dažnai rodo mažesnį nusidėvėjimą, o tai gali reikšti mažesnį remontų skaičių ir ilgesnį kelią – tai ypač svarbu, kai reikia praeiti reguliarią techninę apžiūrą, kurios reikalauja Lietuvos įstatymai. Kita vertus, už didesnės ridos automobilius paprastai mokama mažesnė kaina, nes dėl to gali padidėti techninės priežiūros išlaidos ir remonto tikimybė, ypač tokiuose judriuose Lietuvos keliuose kaip A1 tarp Vilniaus ir Kauno. Lietuvos vairuotojai, norintys protingai rinktis naudotų automobilių rinkoje, daug dėmesio skiria odometro rodmenims, laikydami juos patikimumo ir praktiškumo požymiu.
Svarstydami, kokią įtaką rida turi vertei ir ilgaamžiškumui Lietuvoje, turėkite omenyje šiuos dalykus:
- Mažesnė rida paprastai lemia didesnę perpardavimo vertę, nes ji vertinama kaip teigiamas techninės apžiūros ir patikimumo požymis.
- Didelė rida gali reikšti dažnesnį remontą – pavyzdžiui, susidėvėjusių pakabos dalių keitimas arba variklio susidėvėjimo problemos sprendimas yra labiau tikėtinas transporto priemonėms, kurių rida viršija 200 000 km, o tai gali turėti įtakos jūsų metiniam techninės priežiūros biudžetui.
- Didelė rida gali subalansuoti kainą ir patikimumą, todėl pirkėjai gali gauti geresnę kainą, tačiau kartu išlaikyti techninę apžiūrą ir išvengti netikėtų remonto išlaidų.
Prieš pirkdami visada patikrinkite oficialius odometro parodymus Regitra duomenų bazėje ir nepamirškite, kad tiksli rida taip pat gali turėti įtakos jūsų privalomajam draudimui (TPVCAPD) ir bonus-malus klasei.
Patarimai, kaip įvertinti tikrąją naudoto automobilio būklę
Net jei naudoto automobilio rida atrodo pagrįsta, pirkėjai Lietuvoje, vertindami tikrąją jo būklę, neturėtų pasikliauti vien odometru. Vietiniai automobilių entuziastai žino, kad reguliari techninė priežiūra yra tokia pat svarbi kaip ir nurodytas kilometrų skaičius. Visada patikrinkite, ar yra serviso įrašų – šie dokumentai yra geras ženklas, kad ankstesnis savininkas rūpinosi automobiliu, o tai ypač svarbu transporto priemonėms, reguliariai pereinančioms lietuviškąją techninę apžiūrą (techninė apžiūra).
Nespręskite apie naudotą automobilį vien pagal jo ridą – techninės priežiūros dokumentai atskleidžia, kaip iš tiesų buvo rūpinamasi transporto priemone.
Tikrindami išorę, atkreipkite dėmesį į rūdis, įlenkimus ir nesutampančius dažus, nes jie gali rodyti ankstesnius įvykius arba nepriežiūrą – problemas, kurios gali turėti įtakos gebėjimui praeiti kitą techninę apžiūrą arba net sumažinti automobilio perpardavimo vertę.
Ypatingą dėmesį atkreipkite į dažniausiai pasitaikančias problemines vietas, pavyzdžiui, slenksčius ir durelių apačią, nes Lietuvos keliai ir žiemos sąlygos gali pagreitinti rūdžių susidarymą.
Automobilio viduje susidėvėję pedalai, sėdynės ir vairas gali rodyti, kad automobilis naudojamas daug intensyviau, nei rodo odometras. Prieš priimdami sprendimą, visada išbandykite automobilį vietiniais keliais – paklausykite, ar nesigirdi neįprastų variklio garsų, patikrinkite, ar sklandžiai perjungiama pavarų dėžė, ir atkreipkite dėmesį, ar pakaba yra stabili, ypač nelygiuose ruožuose, pavyzdžiui, už Vilniaus ar Kauno ribų.
Galiausiai apsvarstykite galimybę paprašyti patikimo mechaniko atlikti nuodugnią apžiūrą. Ši nedidelė investicija gali padėti atskleisti paslėptas problemas – taip sutaupysite netikėtų remonto išlaidų ir užtikrinsite, kad automobilis be problemų praeis kitą techninę apžiūrą.
Vertinant naudotą automobilį svarbu ne tik skaičius odometre. Nors 15 000-20 000 kilometrų per metus paprastai laikoma normaliu skaičiumi, pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip automobilis buvo eksploatuojamas ir prižiūrimas. Vien didelė ar maža rida dar nepasako visos istorijos. Svarbi gerai dokumentais pagrįsta serviso istorija, atsakingas savininkas ir vairavimo aplinka. Atsižvelgdami į šiuos veiksnius, pirkėjai, pirkdami naudotą automobilį, gali priimti labiau pagrįstą ir užtikrintą sprendimą.
