Nuo metų pradžios Lietuvoje pakilusios degalų kainos paveikė visą ekonomiką. Padidėjo ne tik prekių kainos, bet ir Lietuvos gyventojai vis dažniau kerta sienas, norėdami įsipilti degalų kaimyninėse šalyse, kur degalai pigesni. Ekspertai taip pat pažymi, kad dėl padidėjusio degalų akcizo Lietuva tapo mažiau patraukli tranzitiniam transportui, nes kaimyninėse šalyse degalai yra pigesni.
Gyventojai siekia sutaupyti užsienyje
Netoli sienų gyvenantys gyventojai vis dažniau renkasi kelionę į Lenkiją, kad sutaupytų pinigų, tačiau šis sprendimas susijęs su tam tikrais iššūkiais. Dėl aukštų kainų Lietuvoje gyventojai priversti gaišti laiką ir skirti lėšų kelionėms į kaimynines šalis, kad gautų pigesnių prekių, o tai kelia susirūpinimą dėl vietos įmonių ir darbo vietų išlikimo. Šią situaciją iliustruoja Lazdijų miesto, esančio netoli Lenkijos sienos, gyventojų istorijos.
„Kaina lemia viską. Ten tiesiog pigiau. Kai užsipili pilną baką, skirtumas nemažas, o mano atlyginimas nėra didelis, todėl stengiuosi taip taupyti. Bet tai nėra labai patogu, tai užima laiko, o aš norėčiau tuos pinigus išleisti Lietuvoje. Bet su tokiomis kainomis, kokį turiu pasirinkimą?” – aiškina Lazdijų gyventojas Algimantas.
Kas kelias savaites Lenkijoje besilankanti Regina pritaria jo mintims. „Visi važiuoja. Važiuoja mano dukra, mano uošvis, aš ir mano vyras taip pat važiuojame. Ką dar galime padaryti? Susiplanuoji ir važiuoji. Nieko nuostabaus, ten net automobilių stovėjimo aikštelėse sutinkame pažįstamų. Juokaujame, kad ten matomės dažniau nei čia, Lazdijuose”, – sako ji.
Sumažėjęs Lietuvos degalinių pelningumas
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tikrąjį akcizo poveikį reikėtų įvertinti vėliau, tačiau pasienio regionuose jau dabar pastebimi pokyčiai, ypač susiję su tranzitiniu transportu Lietuvos degalinėse.
„Tranzitinio transporto įmonėms mažėja motyvacija piltis degalų mūsų šalies degalinėse, ypač esančiose netoli sienos. Šio verslo atstovai žiūri į degalų kainas pas kaimynus ir degalus pila ten. Tai ypač aktualu dideliam transportui, kuris gali įsipilti daugiau degalų”, – sako ekonomistas.
Be to, A. Dubnikovas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kylančių naftos kainų vartotojams tenka dviguba našta: ir dėl padidėjusio akcizo mokesčio, ir dėl išaugusių naftos kainų. Tačiau jis mano, kad Lietuvos gyventojai gali susidoroti su tokiu kainų augimu.
Apie sumažėjusius pardavimus pasienio degalinėse kalba ir bendrovės „Viada“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius. „Pardavimai pasikeitė, ypač prie sienos esančiose degalinėse. Naujausiais duomenimis, matome, kad apyvarta ten sumažėjo net penkis kartus. Tai nestebina, nes apie grėsmes Lietuvos ekonomikai dėl akcizų didinimo viešojoje erdvėje buvo kalbama dar praėjusių metų viduryje”, – sako „Viada“ vadovas. Tokį kritimą, anot pašnekovo, galima paaiškinti ne tik išaugusiomis kainomis, bet ir pablogėjusia atmosfera, kurią lėmė augantis visuomenės susirūpinimas dėl padidėjusių išlaidų ir kainų skirtumo tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Žinoma, gyventojai mato, kad brangsta ne tik degalai, bet ir kitos prekės, todėl nenuostabu, kad jie ieško įvairių būdų, kaip sutaupyti”, – teigia jis.
Akcizų mažinimo nesitikima, bet dialogas būtinas
A. Dubnikovas mano, kad tikėtis akcizų sumažinimo būtų naivu. Todėl nenuostabu, kad pasienio gyventojai dėl kainų skirtumo rinksis kaimyninių šalių parduotuves.
„Dėl susidariusių kainų skirtumų abiejose sienos su Lenkija pusėse žmonės bus priversti imtis papildomų veiksmų, kurių paprastai nesiimtų, t. y. gaišti laiką keliaudami į kitą šalį. Tai sukelia nepatogumų ir prisideda prie gerovės sumažėjimo. Gyventojų įpročiai pamažu keisis, elektromobilius pirks, ypač didžiųjų miestų gyventojai”, – aiškina ekonomistas.
Pasak pranešėjo, kainų pakeitimas tikrai sukels nepatogumų ir neprisidės prie skurdžiausiai gyvenančių žmonių, kurie turi automobilį, gyvenimo kokybės.
„Viada“ vadovas teigia, kad džiugu, jog Vyriausybė atkreipė dėmesį į šią problemą, tačiau reikėtų imtis daugiau iniciatyvos jai spręsti.
„Vertiname tai, kad mūsų susirūpinimas buvo išgirstas ir kad šiai temai skiriamas dėmesys. Akivaizdu, kad akcizų padidinimas turės įtakos ekonomikai, ir tai neabejotinai yra svarbus klausimas. Tačiau nerimą kelia tai, kad diskusijos dėl galimų šio sprendimo pasekmių prasidės tik po pirmojo pusmečio. Jau dabar daroma žala tiek valstybės biudžetui, tiek gyventojų finansams, o tai gali sukelti ilgalaikių pasekmių, kurias vėliau gali būti sunku ištaisyti. Tikime, kad bendromis pastangomis verslo ir valdžios atstovai kartu gali pasiekti subalansuotą ir efektyvų rezultatą“, – sako L. V. Karlavičius.
