Kadaise buvę prabangaus statuso simboliu, automobilių telefonai dešimtmečius lėmė ryšį automobilyje, kol jį perėmė mobilieji telefonai. Tačiau ar tie senieji automobiliniai telefonai veikia ir šiandien? Keista, kad kai kurie iš jų gali, nes yra šiuolaikinių gudrybių ir šiek tiek retro technikos gudrybių.
Trumpa automobilinių telefonų istorija
Automobiliniai telefonai pradėti naudoti 1946 m., o jų įrengimas kainavo 25 JAV dolerius (~23 eurai) – šiandien tai prilygsta 438 JAV doleriams (~406 eurams). XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jie tapo prabangos preke verslininkams ir profesionalams, kai kurie vartotojai už 12 valandų pokalbių mokėjo 700 JAV dolerių (~650 eurų) per mėnesį.
Ankstyvosios versijos rėmėsi viešuoju komutuojamuoju telefono tinklu, teikiančiu paslaugas miestuose ir greitkeliuose visoje Šiaurės Amerikoje. 1983 m. AMPS (Advanced Mobile Phone System – pažangi mobiliųjų telefonų sistema) suteikė analoginio korinio ryšio paslaugas, kurios paskatino telefonų populiarumo bumą 90-aisiais.
Tačiau 2008 m. AMPS buvo nutraukta, o kartu su ja nustojo veikti ir dauguma automobilinių telefonų.
Technikos genijus atgaivina automobilio telefoną
Nors dauguma manė, kad šie seni prietaisai yra negyva technika, vienas YouTuberis – Jeffas Lau (UselessPickles) – atgaivino 1993 m. automobilinį telefoną.
Įdiegęs savo „Mitsubishi 3000GT VR-4“, Džefas sukonstravo „Bluetooth“ adapterį, kuris seną telefoną sujungia su šiuolaikiniais išmaniųjų telefonų tinklais. Rezultatas? Jis gali:
- skambinti ir priimti skambučius
- naudoti balso komandas
- kalbėtis su „Apple Siri“
- net transliuoti muziką arba prašyti „Siri“ pokštų
Lau „pasidaryk pats“ projektas įrodo, kad, pasitelkus šiek tiek inžinerijos, seni automobiliniai telefonai vis dar gali būti naudingi ir atrodyti šauniai.
Techninis posūkis
Senieji automobiliniai telefonai buvo analoginiai ir jiems reikėjo tokių tinklų kaip AMPS, kurių nebėra. Tačiau keičiant signalus per „Bluetooth“ modulius ir susiejant juos su išmaniaisiais telefonais galima apeiti originalias sistemas.
Tai neatkuria jų kaip savarankiškų ryšio įrenginių – jie veikia labiau kaip laidinės ausinės jūsų telefonui, tačiau su klasikine retro išvaizda ir pojūčiu.
Nuo prabangos iki nostalgijos
Dešimtajame dešimtmetyje turėti automobilinį telefoną buvo tas pats, kas turėti jachtą – tai šaukė apie sėkmę ir išskirtinumą. Vienas Kanados teisininkas kartą pasakė, kad tai buvo tarsi indaplovė:
„Nežinote, kaip be jos gyvenote“.
Šiandien šie prietaisai yra labiau pokalbių objektas nei būtinybė, tačiau automobilių kolekcininkams ir technikos mėgėjams jie vis dar turi funkcinio žavesio.
Nors senieji automobiliniai telefonai nebeveikia tradiciniuose tinkluose, juos galima atgaivinti naudojant šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, „Bluetooth“. Tai, kas kadaise buvo prabanga, tapo retro-futuristiniu stiliumi – ir, šiek tiek pasidarbavę, galbūt visus nustebinsite paskambinę iš savo 1993 m. prietaisų skydelio.
Ar restauruotumėte seną automobilinį telefoną dėl pramogos ar nostalgijos? Praneškite mums komentaruose!
