Pagal ES programą „Švarus oras Europai“ (angl. Clean Air For Europe – CAFE) nuo 2025 m. pradžios gerokai padidės automobilių išmetamųjų teršalų kiekis. Tačiau šios taisyklės rinkoje galioja jau daugiau nei 20 metų, o gamintojai jau seniai žinojo, kad turės laikytis griežtesnių standartų. Taigi, ar tikrai nuo naujų metų pradžios automobilių salonuose mūsų laukia kainų žemės drebėjimas?
Visa automobilių pramonė ir su ja susijusi žiniasklaida dabar kalba apie CAFE taisykles. Ekspertai stengiasi atkreipti dėmesį į tai, kad nuo kitų metų nauji automobiliai turės brangti dėl griežtesnių taršos taisyklių. Taip yra todėl, kad CAFE programa yra atsakinga už tai, kad gamintojai parduotų kuo daugiau mažataršių automobilių, o Europos Sąjungos institucijos tai bando užtikrinti taikydamos baudas už parduodamų automobilių išmetamą per didelį anglies dioksido kiekį. Šios baudos sudaro 95 EUR grynąją sumą už kiekvieną papildomą gramą parduoto automobilio.
CAFE – kas tai per programa?
Tačiau norint suprasti, kas tai yra, reikia pradėti nuo pradžių. Akronimas CAFE automobilių pramonėje žinomas nuo 2001 m., o pirmosios taisyklės įsigaliojo 2008 m. Tuo metu buvo nustatyta 154 g CO2/km išmetamųjų teršalų riba, kuri automobilių gamintojams nekėlė didelių problemų. 2015 m. standartai buvo sugriežtinti iki 130 g CO2/km, tačiau tuo metu gamintojai ir toliau laikėsi nustatytų ribų. 2020 m. buvo įvesti dar griežtesni standartai, kurie pagal NEDC matavimo procedūrą buvo nustatyti 95 g/km. Jau tada gamintojai pradėjo susidurti su problema.
Nuo 2025 m. bus taikoma 93,6 g/km riba, tačiau pagal WLTP matavimo procedūrą. Naujoji procedūra pradėta taikyti 2021 m. ir pakeitė NEDC, siekiant, kad tipo patvirtinimo matavimai kuo labiau atitiktų realias automobilio naudojimo sąlygas. Taigi, pasikeitė ir ribos, ir gerokai, nes staiga pakako atitikti 118 g CO2/km WLTP ribą, kuri atitinka 95 g CO2 pagal NEDC standartą. Tačiau nuo 2025 m. gamintojai, norėdami nemokėti baudų, turės „sumažinti“ net 24 g CO2/km, o tai arba neįmanoma, arba labai brangu.
CAFE 2025 reglamentas. kiekvienam gamintojui taikomos skirtingos išmetamųjų teršalų ribos
Tačiau svarbu prisiminti, kad ribos nėra pažodinės, o nustatytos kiekvienam gamintojui ar gamintojų grupei atskirai. Remiantis preliminariais Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2023 m. beveik visi gamintojai atitiko jiems nustatytas normas. Pavyzdžiui, „Kia“ vidurkis buvo 101 g CO2/km (siektinas rodiklis – 113 g), „Stellantis“ – 103 g CO2/km (siektinas rodiklis – 118 g), „Volkswagen“ – 119 g CO2/km (siektinas rodiklis – 122 g), o „Toyota“, „Subaru“ ir „Suzuki“ (gamintojai naudojo vadinamąjį CO2 poolingą, t. y. pirko CO2 kreditus iš antros markės, kuri lengvai patenka į ribą) – 110 g CO2/km (siektinas rodiklis – 118 g). Be to, Europos aplinkos agentūros duomenys rodo, kad vidutinė automobilio emisija Europoje yra 106,6 g CO2/km, taip pat atsižvelgiant į iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius ir elektromobilius. Be to, vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis kasmet mažėja – priklausomai nuo gamintojo, 2023 m. jis buvo 0,4-2 g mažesnis nei 2022 m.
Šiuo metu lentelėse viskas atrodo gerai, tačiau gamintojai niekaip nesugebės laiku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio. Jei jie mažintų po 2 g CO2 per metus, prireiktų kelerių metų, kad būtų pasiektas nustatytas standartas. Tačiau nepamirškime, kad rinkoje atsiranda vis daugiau elektromobilių ir PHEV hibridų, kurie padės paspartinti šį procesą.
Po ankstesnio standartų sugriežtinimo automobiliai tapo brangesni, tačiau ne tik dėl taisyklių
Tačiau trumpam grįžkime prie 2020 m. Prieš šią datą gamintojai taip pat perspėjo, kad automobiliai brangs, ir iš tiesų taip ir buvo. Šiandien, deja, sunku įvertinti, kiek tam įtakos turėjo vien standartų sugriežtinimas, nes išmetamųjų teršalų pokyčiai sutapo ir su pandemijos laikotarpiu, po kurio sekė karas Ukrainoje. Dėl šių dviejų įvykių augo infliacija, siautėjo žaliavų kainos ir kilo didelių problemų su tiekimo grandinėmis, todėl naujų automobilių pasiūla buvo ribota, o kainos šoktelėjo.
Per ketverius metus kai kurie automobiliai pabrango 41 proc.
Europos transporto ir aplinkosaugos federacijos (T&E) informacija, kurioje remiamasi penkių didžiausių Europos automobilių gamintojų (BMW, „Mercedes“, „Stellantis“, „Renault“ ir „Volkswagen“) finansiniais duomenimis, rodo, kad pigiausi automobiliai 2019-2023 m. pabrango net 41 proc. Federacija pažymėjo, kad mažiausi modeliai, tokie kaip „Peugeot 208“, „Seat Ibiza“ ir „Renault Twingo“, nuo 2019 m. iki 2023 m. lapkričio pabrango beveik 6 000 eurų.
Finansinių paslaugų įmonės „JP Morgan“ skaičiavimais, tik pusę automobilių kainos padidėjimo sumos lėmė poreikis prisitaikyti prie naujų realijų. Ir nors šie skaičiavimai taikomi ir JAV rinkai, T&E priduria, kad penkių didžiausių Europos automobilių gamintojų pelnas padidėjo nuo 28 mlrd. eurų 2019 m. iki 64 mlrd. eurų 2022 m., ir tai nepaisant ekonominių problemų, taip pat didžiulių investicijų į mažos taršos automobilius.
„T&E“ pažymi, kad 2023 m. automobiliai ėmė pigti, nes gamintojai išsprendė didžiąją dalį problemų, todėl rinkoje išaugo konkurencija. Taigi atrodo, kad kai kurie gamintojai turi nuo ko „nusileisti“. „Tai taip pat leidžia manyti, kad didžiąją dalį didesnės kainos lėmė tai, kad gamintojai nustatė automobilių kainas tik siekdami padidinti pelną“, – galime perskaityti T&E leidinyje.
Ar 2025 m. automobiliai brangs? Ar kainos padidės, ar ne?
Šie skaičiai rodo, kad sunku nustatyti, kiek pabrangs automobiliai po 2025 m. pakeitimų. Viena vertus, gamintojai stengsis taikyti didelę maržą, kita vertus, norėdami išlikti konkurencingi, jie turi riboti pabrangimą. Tam neabejotinai padės elektromobilių ir iš tinklo įkraunamų automobilių, kurių išmetamų teršalų kiekis yra gerokai mažesnis už nustatytas ribas (pagal WLTP procedūrą), pardavimas, todėl kiekvienas vienetas sumažina gamintojo išmetamų teršalų kiekį. Tačiau tokie automobiliai yra pastebimai brangesni.
Dauguma markių siūlo skirtingas jėgaines – vidaus degimo, švelnaus hibridinio, visiškai hibridinio, iš tinklo įkraunamo hibridinio, elektrinio. Nuo šių produktų derinio priklauso, kiek pastangų kiekvienas gamintojas turės įdėti, kad atitiktų šiuos standartus.
Kiek gali pabrangti automobiliai? Palyginome 2024 ir 2025 m. modelių kainas
Tačiau pabandėme patikrinti, ar automobiliai brangs. Daugumoje gamintojų veltui ieškome naujųjų metų kainoraščių, tačiau radome „Kia“ ir „Hyundai“ pasiūlymus, kuriuose, nors tai 2024 m. kainoraščiai, nurodytos ir 2025 m. modelių kainos. 2024 m. ir 2025 m. modelių automobilių kainų skirtumai, neatsižvelgiant į akcijas, siekia apie 460-1500 eur7, priklausomai nuo modelio. Padidėjimai apima net mažiausią „Hyundai i10“, kurio atveju skirtumas sudaro apie 2,5 proc. Kita vertus, daug didesnio „Hyundai Kona“ atveju susiduriame su mažesniu nei 3 proc. kainos padidėjimu, nors padidėjimas taip pat skiriasi priklausomai nuo įrangos. „Kia Ceed“ 2025 m. modelio modelis yra maždaug 1,5 proc. brangesnis nei 2024 m. Tai, žinoma, tik pavyzdžiai, todėl neatmetama galimybė, kad jau paskelbtų kainoraščių kainos padidės daugiau ir bus keičiamos.
Nėra dėl ko panikuoti, bet…
Todėl galima tikėtis, kad automobiliai brangs, tačiau brangimo mastą labai sunku įvertinti. Taip pat nelengva pasakyti, ar nuo 2025 m. sausio 1 d. automobiliai brangs iš karto, nes tai priklauso nuo atskirų gamintojų strategijų, o jos šiuo metu dar tik rengiamos. Tačiau neabejotinai kiekvienas gamintojas stengsis, kad populiarūs automobiliai nebūtų daug brangesni. Kita vertus, galų gale svarbiausia yra įmonės pelnas, ir kai yra galimybė jį padidinti, gamintojas ja pasinaudos. Ypač atsižvelgiant į ne itin gerus daugelio markių finansinius rezultatus ir pranešimus apie gamyklų uždarymą.
2024 m. derliaus pardavimai bus tikrai patrauklūs
2024 m. modelio pardavimai jau vyksta, tačiau gamintojai nori išlaikyti kuo mažesnes maržas, todėl didžiausių nuolaidų galima tikėtis gruodžio mėn. Kartu verta paminėti, kad didžiausią nuolaidą gaus automobiliai, kurie turės blogos įtakos išmetamųjų teršalų vidurkiui, nes jie bet kokia kaina turės būti parduoti iki 2025 m., kad būtų įskaičiuoti į tais metais nustatytą didesnę išmetamųjų teršalų normą.
2025 m. bus tie metai, kai gamintojai skatins iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius ir tolesnius įmonių susivienijimus, kad padėtų pasiekti ES nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio tikslus.
