ES išorės audito institucija teigia, kad daugeliui europiečių europietiškos elektrinės transporto priemonės yra neįperkamos.
Elektromobiliai Europoje turės tapti pigesni – tai vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant išvengti pavojaus žemyno 2050 m. klimato kaitos tikslams, rodo naujausi ES išorės auditoriaus tyrimai.
Europos Audito Rūmai (EAR) paskelbė keturių neseniai paskelbtų specialiųjų ataskaitų apžvalgą, kurioje griežtai įspėja ES dėl dabartinės transporto sektoriaus (kuriame išmetama 25 proc. viso CO2 kiekio) dekarbonizavimo politikos.
Norėdamos iki 2050 m. pasiekti nulinę grynąją vertę, 27 valstybės narės turi gerokai sumažinti vidaus degimo varikliais varomų automobilių išmetamo anglies dioksido kiekį, rasti perspektyvių alternatyvių degalų rūšių ir pasiekti, kad baterijomis varomos elektrinės transporto priemonės būtų masiškai naudojamos rinkoje.
EAR nuomone, šiuo metu nė viena iš pirmiau išvardytų sričių nėra teisingame kelyje.
Automobiliai išmeta tiek pat teršalų, kiek ir prieš 12 metų
Neseniai atlikto EAR tyrimo duomenimis, ES padarė pažangą mažindama šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą, išskyrus transporto sektorių, kurio pusę išmetamo ŠESD kiekio lemia vien lengvieji automobiliai.
Atlikus bandymus paaiškėjo, kad per pastaruosius 12 metų įprastinių automobilių išmetamų teršalų kiekis realiame pasaulyje nesumažėjo. Nors per pastaruosius keliolika metų varikliai tapo efektyvesni, reikėjo gaminti galingesnius variklius, kad jie atitiktų naująją sunkesnių automobilių tendenciją, todėl išmetamų teršalų kiekis išliko toks pat.
„Esame priversti pripažinti, kad, nepaisant didelių užmojų ir griežtų reikalavimų, dauguma įprastinių automobilių vis dar išmeta tiek pat CO2, kiek ir prieš 12 metų“, – sakė EAR narys Nikolaos Milionis.
Be to, auditoriai nustatė, kad iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai gali būti ne tokie ekologiški, kaip manoma, nes, remiantis bandymų rezultatais, šie modeliai kelyje išmeta 250 proc. daugiau teršalų nei laboratorinėmis sąlygomis.
Taip pat skaitykite: „Įkraunami hibridiniai automobiliai išmeta 350 proc. daugiau CO2 nei bandymuose – remiantis EK užsakymu atliktu tyrimu“.
27 valstybės narės ketina nuo 2035 m. uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais eksploatavimą. Tačiau EAR nariai pabrėžė, kad alternatyvūs degalai šiuo metu nėra perspektyvūs masinei gamybai, todėl, norint pasiekti ES klimato tikslus, reikės parduoti daug daugiau elektromobilių.
Kadangi vidaus degimo variklių išmetamo CO2 kiekio sumažinti nepavyko arba neįmanoma, vienintelė perspektyvi alternatyva yra baterijomis varomos elektrinės transporto priemonės.
ECA
Tuo tarpu elektromobiliai daugeliui žmonių vis dar neįperkami, o naujų elektromobilių su akumuliatoriais registravimas vis dar yra labai mažas.
Reikia sumažinti ES gaminamų baterijų kainą
Auditoriai pabrėžė, kad, nepaisant didelės viešosios paramos, ES pagamintų baterijų kaina tebėra daug didesnė, nei planuota, todėl elektromobiliai neįperkami didelei gyventojų daliai.
Maždaug pusę elektromobilių su akumuliatoriais kainos sudaro akumuliatoriaus kaina.
Europoje šiuo metu daugiausia parduodamų elektromobilių (kuriuos skatina valstybės subsidijos) kaina viršija 30 000 eurų, o vidutinė akumuliatorių kaina yra 15 000 eurų.
Norint išspręsti kainų problemą, Europos elektromobilių akumuliatorių pramonei reikia postūmio.
Europoje pagaminama mažiau nei 10 proc. visų akumuliatorių, o didžiąją dalį jų gamina ne Europos bendrovės. Visame pasaulyje 76 proc. šios produkcijos tenka Kinijai.
Viena iš ypatingų kliūčių blokui yra didžiulė priklausomybė nuo išteklių importo iš dažnai nestabilių šalies viduje šalių. 87% Europos ličio žaliavos importuojama iš Australijos, 80% mangano – iš Pietų Afrikos Respublikos ir Gabono, 68% kobalto – iš Kongo Demokratinės Respublikos, 40% grafito – iš Kinijos.
Auditorių teigimu, jei ES pajėgumai ir konkurencingumas smarkiai nepadidės, „e. automobilių revoliucija“ Europoje priklausys nuo importo.
Tai gali turėti neigiamos įtakos šalies automobilių pramonei, kurioje šiuo metu dirba 3 mln. žmonių.
„Elektromobiliai iš tiesų gali tapti dviguba ES dilema: tarp ekologinių prioritetų ir pramonės politikos, tarp aplinkosaugos ambicijų ir vartotojų piniginių“, – sakė EAR narė Annemie Turtelboom.
Tuo tarpu turima įkrovimo infrastruktūra vis dar yra nepakankama ir labai skiriasi įvairiose šalyse. 70 proc. įkrovimo taškų yra Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.
EAR ragina imtis skubių veiksmų, kad Europos pramonė galėtų gaminti e. automobilius dideliu mastu ir konkurencingomis kainomis, kartu užtikrinant žaliavų tiekimą ir gerinant įkrovimo infrastruktūrą visame žemyne.
