Norvegija jau daugelį metų pirmauja elektromobilių plėtros srityje, o pastarųjų metų duomenys rodo, kad šalyje mažai kas renkasi pirkti vidaus degimo automobilį. Kaip norvegams pavyko taip greitai pereiti prie elektromobilių? Pasirodo, tai padaryti labai paprasta.
Rekordiniai elektromobilių pardavimai Norvegijoje
Norvegijos automobilių rinką stebinti organizacija OFV pristatė ataskaitą, kurioje apibendrinami 2024 m. automobilių pardavimai. Iš jos matyti, kad per pastaruosius dvylika mėnesių šalyje parduota beveik 130 000 naujų automobilių, t. y. minimaliai daugiau nei 2023 m. Tačiau įdomiausia ataskaitoje yra tai, kad net 90 proc. šių transporto priemonių buvo grynai elektrinės, o dar 8 proc. buvo hibridinės. Vidaus degimo pavara be elektros pagalbos per visus 2024 m. Norvegijoje buvo nupirkti tik 986 nauji automobiliai.
Pirmąsias podiumo vietas užėmė du „Tesla“ modeliai, tačiau įdomu tai, kad į geriausiųjų dešimtuką pateko ne tik elektra varomi automobiliai. Devintoje vietoje atsidūrė hibridinis „Toyota Yaris“:
- Tesla Model Y – 16 858 vnt.
- Tesla Model 3 – 7 264 vnt.
- Volvo EX30 – 7 229 vnt.
- Volkswagen ID.4 – 7 222 szt.
- Toyota bZ4X – 6 007 szt.
- Skoda Enyaq – 4 610 szt.
- Nissan Ariya – 3 772 szt.
- Volkswagen ID.3 – 3 634 szt.
- Toyota Yaris – 3 523 szt.
- Audi Q4 e-tron – 3 449 szt.
Ataskaitos autorių teigimu, naujaisiais metais naujų automobilių pardavimai ir toliau augs, o rinkoje dar labiau dominuos elektromobiliai. OFV vadovas savo prognozes grindžia pranešimais apie naujų modelių išleidimą į rinką ir elektromobilių skatinimo priemonių išlaikymą.
Kokių privilegijų turi elektromobilių vairuotojai?
Niekam ne paslaptis, kad didžiulę elektromobilių pardavimo dalį Norvegijoje lemia ne tik tikrieji šios šalies vairuotojų pageidavimai, bet visų pirma daugybė taisyklių, skirtų šiems pageidavimams formuoti. Prieš kelerius metus Oslo vyriausybė nusprendė, kad parduodant naują elektrinį lengvąjį automobilį, kurio kaina neviršija 500 000 kronų (apie 42 600 eurų), PVM nebus taikomas. Be to, įstatymas įpareigoja savivaldybes imti iš elektromobilių mažesnius mokesčius už įvažiavimą į miesto centrą ar automobilių stovėjimą.
Kita vertus, Norvegijoje smarkiai nukentėjo vidaus degimo automobiliai. Kaip aiškina „Norsk Elbiforening“ vadovė Christina Bu, nuo 2012 m. importo mokestis, įskaičiuotas į naujo vidaus degimo automobilio kainą, padvigubėjo. Kita vertus, degalų kaina išaugo perpus, o tai dar labiau verčia susimąstyti apie eksploatacijos sąnaudas. Ypač dėl to, kad nors Norvegijos elektros kaina yra nepastovi ir svyruoja net kas valandą, vyriausybė ją garantuoja namų ūkiams, o 1 kWh kaina retai kada viršija 7 euro centus. Tai reiškia, kad nuvažiuodamas 100 km elektromobilio savininkas sumoka apie 1.41 euro.
Elektromobilis pigesnis už vidaus degimo variklį – tai įmanoma Norvegijoje
Norint geriau suprasti elektromobilių pardavimų Norvegijoje reiškinį, vis dėlto verta palyginti jų kainas su vidaus degimo modelių kainomis. Pavyzdžiui, prieš trejus metus Lietuvoje „Volkswagen ID.3“ buvo 11.7 tūkst. eurų brangesnis už „Golf“, o Norvegijoje jis pasirodė 7 tūkst. eurų pigesnis. Taip buvo todėl, kad elektromobilis buvo pigesnis nei mūsų šalyje, o vidaus degimo automobilis buvo gerokai brangesnis. Nenuostabu, kad vairuotojai buvo linkę rinktis tai, kas jiems buvo ekonomiškiausia.
O kaip šiuo metu Norvegijoje skiriasi elektrinių ir vidaus degimo varikliu varomų automobilių kainos? Dažniausiai jie visai nesiskiria, nes dauguma gamintojų ten nebesiūlo automobilių su vidaus degimo varikliais! Jų nerasite „Volkswagen“, „Peugeot“, „Opel“ ir daugelio kitų markių pasiūlymuose. Toyota prekiauja savo hibridiniais automobiliais, tačiau už Yaris ten sumokėsite 29 000 eurų, t. y. 5600 eurų daugiau nei Lietuvoje.
Galite manyti, kad degimo modelių trūkumas netaikomas aukščiausios klasės prekiniams ženklams, kurių klientai yra pasirengę mokėti daugiau, kad tik galėtų vairuoti aukštos klasės automobilį. Tačiau ir čia teks nusivilti – pavyzdžiui, „Mercedes“, be elektrinių, siūlo tik savo pavyzdinius vidaus degimo modelius – S klasę, GLS, taip pat kupė ir kabrioletus. Pigiausia S klasė ten kainuoja apie 200 000 eurų, taigi yra 63 000 eurų brangesnė už tokią pačią versiją Lietuvoje.
Pačią elektros įrangą taip pat siūlo „Audi“. Besidomintys vidaus degimo modeliais gali rinktis tik iš RS6, RS Q8 ir RS3. Pastarasis kainuoja 91 000 eurų, taigi yra 21 000 eurų brangesnis už Lietuvoje perkamą modelį. Įdomu tai, kad BMW vietoj to turi beveik visą gamą, todėl bent jau šiuo pavyzdžiu galime tiesiogiai palyginti kainas. Pigiausių X1 ir iX1 variantų atveju ji atrodo taip:
- 136 AG dyzelinis X1 kainuoja 42 400 eurų Lietuvoje ir 53 400 eurų Norvegijoje.
- 204 AG elektrinis iX1 kainuoja 52 000 eurų Lietuvoje ir 40 100 eurų Norvegijoje.
Jei gyvenate Norvegijoje, turite paprastą pasirinkimą – galite įsigyti gana galingą elektromobilį arba sumokėti 12 400 eurų daugiau už tokį patį automobilį, tačiau su 3 cilindrų benzininiu varikliu. Kuriam teiksite pirmenybę?
