„Volvo“ buvo vienas pirmųjų senųjų automobilių gamintojų, paskelbusių apie laipsnišką vidaus degimo variklių atsisakymą. Jau 2021 m. pradžioje ji pažadėjo iki dešimtmečio pabaigos pereiti prie grynai elektrinių variklių. Tai jau nebeįvyks, tačiau švedai primygtinai reikalauja, kad iki 2035 m. Europoje vis tiek būtų uždrausta pardavinėti naujus automobilius su dujiniais varikliais.
Agentūrai „Bloomberg“ pavyko gauti „Volvo“ ir 49 kitų bendrovių pasirašytą deklaraciją, kurioje Europos Sąjunga raginama nekeisti šio tikslo. Pasak generalinio direktoriaus Jimo Rowano, veiksmingiausia priemonė, kurios automobilių pramonė gali imtis, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį žemyne, yra uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą: „Elektrifikavimas yra vienintelis didžiausias veiksmas, kurio mūsų pramonė gali imtis, kad sumažintų savo anglies dioksido pėdsaką“.
„Volvo“ – ne vienintelis automobilių gamintojas, kurio deklaracija yra bendra, nes „Rivian“ taip pat nori, kad ES laikytųsi savo plano iki kito dešimtmečio vidurio atsisakyti benzininių ir dyzelinių automobilių. Agentūra „Bloomberg“ nurodo, kad kiti automobilių gamintojai atsisakė pasirašyti šią deklaraciją, tačiau ją pasirašė kiti dideli vardai, nepriklausantys automobilių gamybos verslui, įskaitant „Uber“ ir „Ikea“. Ataskaitoje neminima „Tesla“, nors ji, kaip ir „Rivian“, prekiauja tik elektra varomais automobiliais.
Svarbu paminėti, kad šalia šio draudimo yra žvaigždutė. Europos Komisija nori, kad automobilių gamintojai nebepardavinėtų automobilių, kurie skleidžia kenksmingą taršą, todėl savaime vidaus degimo varikliai nėra uždrausti. Teoriškai tai palieka atviras duris naujoms transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, naudojančiais sintetinius degalus ar net vandenilį. Vokietija pareikalavo šios išimties, o EK pažadėjo parengti teisinį būdą, kad automobiliai su vidaus degimo varikliais, varomi anglies dvideginio neišskiriančiais degalais, galėtų būti naudojami ir po 2034 m.
Tuo tarpu „Volvo“ nužudė vieną svarbų vidaus degimo variklio tipą ir pažadėjo niekada jo negrąžinti. Kovo pabaigoje nuo surinkimo linijos nuriedėjo paskutinis dyzelinis automobilis. Prognozuojama, kad iki 2030 m. 90-100 % visų pardavimų sudarys hibridiniai automobiliai su benzininiais varikliais ir tik elektra varomi automobiliai.
Po šešerių metų, „Geely“ priklausantis prekės ženklas mano, kad bus tik „ribotas skaičius lengvų hibridinių modelių“. Antrąjį šių metų ketvirtį PHEV ir elektromobiliai jau sudarė 48 proc. tiekimų, o „Volvo“ prognozuoja, kad 2025 m. jie sudarys 50-60 proc.
Metų pradžioje „Porsche“ vyriausiasis finansininkas Lutzas Meschke sakė, kad 2035 m. draudimas gali būti atidėtas. Anksčiau šį mėnesį Italijos aplinkos ir energetinio saugumo ministras pareiškė, kad „draudimas turi būti pakeistas“, nes „ideologinė vizija“ žlugo. Gilberto Pichetto Fratinas pridūrė, kad siūlomas draudimas yra „absurdiškas“ ir kad Europai „reikia pragmatiškos vizijos“. Jo nuotaikoms pritarė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, nes, jos nuomone, draudimas yra „savidestruktyvus“.
Kad ir kas nutiktų Europoje, tai turės pasaulinių pasekmių, nes didžiausi automobilių pramonės dalyviai kuria ir gamina automobilius žemyne. Jei tam tikram prekės ženklui nuo 2035 m. nebus leista prekiauti savo dujiniu automobiliu, ta bendrovė gali nepasiekti reikiamos masto ekonomijos ir gali žlugdyti tą ICE modelį visame pasaulyje.
