Griežtesni CO₂ emisijų standartai: Ką jie reiškia gamintojams ir vartotojams?
2025 m. visoje Europoje, taip pat ir komercinėms transporto priemonėms, įsigalios nauja griežtų CO₂ išmetamųjų teršalų standartų banga. Įgyvendindami agresyvius klimato kaitos tikslus, automobilių gamintojai turės sumažinti lengvųjų automobilių išmetamų teršalų kiekį iki 95 g/km. Nesilaikant šių tikslų gali būti taikomos griežtos finansinės baudos. Komercinių transporto priemonių gamintojams šie standartai yra dar sudėtingesni – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikės sumažinti 17 %, t. y. nuo 185 g/km iki 154 g/km.
Aukšta kartelė komercinių transporto priemonių gamintojams: Klientai priešinasi elektra varomų transporto priemonių pasirinkimui.
Kad atitiktų šias naujas taisykles, didiesiems automobilių gamintojams, tokiems kaip „Stellantis“ ir „Renault“, buvo pavesta gerokai padidinti elektrinių komercinių transporto priemonių rinkos dalį. Bendrovė „Stellantis“, gaminanti „Citroën“, „Fiat“, „Peugeot“ ir „Opel“ mikroautobusus, prognozuoja, kad iki 2025 m. 20 % jų parduodamų komercinių automobilių turės būti elektriniai. „Renault“ tikslas – 18 %. Tačiau šis pokytis susiduria su sunkumais; „DataForce“ duomenys rodo, kad per pirmuosius devynis šių metų mėnesius elektrinių furgonų pardavimai Europoje sudarė tik 6 % rinkos dalies.
„Neįsivaizduoju, kaip su tuo susitvarkysime“, – pripažino Heinz-Juergen Low, ‚Renault‘ komercinių transporto priemonių vadovas, neseniai vykusiame pokalbyje su ‚ Automotive News‘.
Nepaisant to, kad elektrinius modelius siūlo visi pirmaujantys gamintojai, paklausa išlieka maža. Tiesą sakant, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, elektrinių furgonų pardavimai sumažėjo 3,7 %, o dyzelinu varomų modelių rinkos dalis padidėjo 16 %.
Daugiau nei išlaidos: Pasiekiamumo ir įkrovimo infrastruktūros kliūtys
Lėtas elektrinių komercinių transporto priemonių įsisavinimas susijęs ne tik su kaina. Vartotojų dvejones didina didelės išlaidos, ribotas nuvažiuojamas atstumas ir neišplėtota įkrovimo infrastruktūra.
Pavyzdžiui, „Renault Master E-Tech“ galima įsigyti su 40 kWh arba 87 kWh akumuliatoriumi, kuris pagal WLTP standartus užtikrina atitinkamai 180 km ir 460 km ridą. Kaina išlieka kliūtimi, nes 87 kWh versija kainuoja apie 51 000 eurų netto, o panašus dyzelinu varomas „Renault Master“ kainuoja apie 29 000 eurų netto, nuvažiuoja 1020-1050 km ir vidutiniškai sunaudoja 7,6-7,8 l/100 km degalų.
2025 m. standartai: Kainų karas horizonte?
Artėjant 2025 m. komercinių transporto priemonių gamintojams lieka dvi užduotys: didinti elektromobilių (EV) pardavimus ir mažinti dyzelinu varomų variantų skaičių. Jean-Philippe Imparato, naujasis Stellantis COO ir buvęs Alfa Romeo vadovas, numato, kad vienintelis būdas padidinti paklausą gali būti drastiškas elektrinių modelių kainų sumažinimas, galimai panaikinantis pelno maržas. Tačiau ši strategija yra rizikinga, nes nėra garantijos, kad pirkėjai įsigis elektromobilius net ir sumažinus kainas.
Be to, Europos automobilių gamintojams papildomą spaudimą dar labiau didina Kinijos markių, kurios siūlo gerokai pigesnius elektrinius mikroautobusus, konkurencija.
Apibendrinimas: artėjant naujiems išmetamųjų teršalų standartams komercinių transporto priemonių gamintojai susiduria su dideliais iššūkiais. Dėl 2025 m. tikslų gali kilti kainų karas, o nors elektrinių transporto priemonių pasirinkimas didėja, klientų pageidavimai ir infrastruktūros apribojimai gali trukdyti greitai jas pritaikyti.