Artėjančios Keliaujančiųjų ir vairuotojų dienos, kuri minima rugsėjo 29-ąją, proga policija išplatino pranešimą, ragindama visus stiprinti tarpusavio pagarbą, pagalbą, kantrybę, mandagumą, supratimą, geranoriškumą ir atsakomybę už save bei kitus eismo dalyvius. Deja, ne visi eismo dalyviai įsigilina į šių žodžių prasmę ir dėl to eismo nelaimių neišvengiama.
Rugsėjo 26-ąją Raseinių rajone, ties Kryžkalnio kaimu, eismą keliu Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas sutrikdė į kelio atitvarus atsitrenkęs ir skersai važiuojamosios dalies stovintis autobusas bei griovyje gulintis vilkikas, iš kurio išbyrėję grūdai buvo pasklidę po visą važiuojamąją dalį. Nors smūgio būta stipraus, tačiau nei autobusą vairavusi 54 metų moteris, nei kartu važiavę penki keleiviai nenukentėjo. Iš sunkiasvorės transporto priemonės išsiropštęs 54 metų vairuotojas buvo kruvinas. Jis buvo nuvežtas į Raseinių ligoninę, kur medikai susiuvo kojos kelio kirstą žaizdą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Abiem vairuotojams alkoholio matuoklis parodė 0.00 prom.
Iš Šiaulių į Klaipėdos rajoną grūdus gabenęs vyras, važiuodamas pagrindiniu keliu, teigia matęs šalutiniame kelyje stovintį autobusą, tačiau kadangi jo kelias buvo pagrindinis, jis važiavo ramiai, nesitikėdamas jokio autobuso manevro. Tačiau privažiavęs arčiau, jis pamatė kad autobusas pradeda kairįjį posūkį į pagrindinį kelią. Nuspaustas stabdis sustabdyti vilkiko nebespėjo ir jis susidūrė su autobusu. Po smūgio sunkiasvorė transporto priemonė tapo nevaldoma, nuvažiavo į griovį ir apvirto.
Ko pritrūko autobuso vairuotojai – dėmesingumo ar kantrybės praleisti pagrindiniu keliu važiavusio vilkiko, paaiškės tyrimo metu. Tačiau visiems eismo dalyviams labai reikėtų įsiklausyti į kunigo Vilius Viktoravičius pasakytus žodžius: „Tai, kas šiandien vyksta keliuose ir gatvėse, – mūsų vidinės ramybės, atsakomybės ir darnos veidrodis. Saugūs būsime tik tuomet, kai gerbsime save ir kitą, kai suvoksime, jog Dievas mus sutvėrė ne vien tik darbui ir skubėjimui, ne egoizmui ir prieštaravimams, plėšantiems mus, bet ir santykiui. Tik santykyje ir darnoje su Dievu, su kitu žmogumi ir pačiu savimi mes galime būti tikrai laimingi ir saugūs.“
