Jau nuo ateinančių metų pradžios Lietuvos keliams finansuoti bus taikoma nauja, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįsta finansavimo sistema, kuri bus daug labiau orientuota į savivaldą. Tokią galimybę užtikrina Susisiekimo ministerijos inicijuota Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarka, kuriai šiandien pritarė Seimas.
„Nauja kelių finansavimo sistema parengta daug bendravus su savivaldybėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, susitikimuose ir viešose konsultacijose įsiklausius į jų poreikius ir problemas, todėl šiandien šiems pokyčiams jaučiame pritarimą ir palaikymą. Tikimės, kad naujoji sistema bus gerokai aiškesnė ir užtikrins skaidrius, geriau planuojamus ir visuomenei matomus sprendimus dėl kelių objektų finansavimo“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministro teigimu, nauja kelių finansavimo sistema leis lengviau planuoti ir efektyviau panaudoti kelių infrastruktūrai skiriamas lėšas, maksimaliai išvengti sprendimų politizavimo ir didinti savivaldybėms bendrąjį finansavimą vietinės reikšmės keliams.
Pirmą kartą KPPP lėšos bus planuojamos ne vienų, o trejų metų laikotarpiui. Taip bus paprasčiau planuoti kelių infrastruktūros projektus, sumažės rizika neefektyviai naudoti KPPP lėšas. Be to, bus aiškiau apibrėžiami kelių objektų atrankos kriterijai, procedūros ir jų vykdymas.
Programos finansavimo sistema supaprastinama – visos jos lėšos bus paskirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. programos lėšų teks valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams. Iš vietiniams keliams numatomo finansavimo 9 proc. bus skiriama valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams, kurie bus atrenkami pagal aiškiai nustatytus kriterijus.
Savivaldybės galės savarankiškiau spręsti, kaip panaudoti joms skiriamas KPPP lėšas. Drauge jos įpareigojamos lėšas naudoti pagal aiškią ir skaidriais kriterijais paremtą tvarką, kad infrastruktūros valdytojams ir visuomenei būtų aiškus priimamų investicinių sprendimų pagrįstumas ir motyvai. Nuo ateinančių metų visos savivaldybės turės pasitvirtinti gauto KPPP lėšų krepšelio paskirstymo ir naudojimo tvarką, sudaryti prioritetines ir viešai skelbiamas bent 3 metų eiles, kuriomis remiantis bus įgyvendinami projektai.
Ne mažiau kaip 10 procentų KPPP finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti.
Bus sudaryta galimybė skirti lėšų daugiabučių namų kiemų vidaus keliams (gatvėms) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.
2022 m. prasidės strateginių kelių projektų įgyvendinimas. Projekte „Via Baltica“ 2022 metų pradžioje bus visiškai užbaigtos žemės paėmimo procedūros kelio ruože nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. Iki 2022 m. II ketv. pabaigos planuojama baigti rengti visų 4 etapų techninius darbo projektus ir pradėti vieno iš ruožų (nuo 56,83 iki 72,50 km) rekonstravimo darbus. 2022 m. viduryje planuojama skelbti viešuosius pirkimus darbams atlikti ruože nuo 72,50 iki 79,00 km, o viešieji pirkimai darbams atlikti ruožuose nuo 79,00 iki 85,00 km ir nuo 85,00 iki 97,06 km planuojami skelbti 2022 m. III–IV ketvirtį.
Kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos darbai bus vykdomi 5 etapais. Pirmuosius rangos darbus numatoma pradėti atkarpoje nuo 93,65 iki 95,60 km 2022 m. III ketv. pabaigoje, dabar vyksta šio ruožo techninio projekto parengimas. Šiuo metu rengiami kitų ruožų priešprojektiniai sprendiniai. 2022 metų pradžioje bus parengtos alternatyvos ir skelbiami konkursai techniniams projektams parengti.
Kelias A1 Vilnius–Kaunas taps aukščiausio standarto automagistralės keliu, leistinas saugus greitis jame padidės iki 130 km/val. Iki 2025 m. ties Kauno miestu numatoma baigti rekonstruoti 4 tiltus.
Jau baigėsi viešųjų pirkimų procedūros ir artimiausiu metu prasidės valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,6 iki 31,1 km žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimo procedūros, jas numatoma baigti iki 2023 m. vidurio.
