Vilnius antrus metus iš eilės paskelbtas žaliausiu Europos miestu ir trečiu pasaulyje. Pasitelkus dirbtinį intelektą ir palydovinius duomenis nustatyta, kad 61 proc. viso miesto ploto sudaro žaliosios zonos. Pasaulio mastu, tarp 155 analizuotų miestų, Lietuvos sostinė užėmė trečią vietą. Tai rodo kasmet skelbiamas „Husqvarna“ miestų žaliųjų erdvių indeksas (HUGSI).
HUGSI ataskaitoje nurodoma, kad miestai pasaulyje per pastaruosius penkerius metus išaugo, tačiau medžiais apsodintas plotas juose nedidėjo. Visgi, statistika rodo, kad Vilnius sparčiai žalėja – kasmet daugėja sostinėje pasodinamų medžių. Štai pernai jų buvo pasodinta 2181, o šiemet – jau per 8000.
Išanalizavus Vilniaus žalumos gausą, proporcijas, pasiskirstymą šiemet nustatyta, kad 49 proc. Vilniaus ploto užima medžiai ir krūmai, 12 proc. – pievos ir vejos, 1 proc. – vandens telkiniai, o 37 proc. – pastatai, keliai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kita.
„Visų pirma sodiname daug medžių, krūmų ir vijoklių ten, kur vaikšto daugiausiai pėsčiųjų, ten, kur driekiasi intensyviausi viešojo transporto maršrutai ir automobilių srautai. Džiaugiamės, kad paveldėjome gražius parkus, tačiau taisome situaciją, kai sovietinio planavimo gatvės pernelyg dažnai primena greitkelius“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Jis džiaugiasi, jog prie šiais metais paskelbtos Žaliosios Vilniaus bangos iniciatyvos, kurios tikslas yra jaukios miesto gatvės, aktyviai prisijungė bendruomenės ir verslas. Jų dėka vien šį rudenį pasodinta per 6 tūkst. medžių. Palyginimui, Vilniaus miesto savivaldybė už mokesčių mokėtojų lėšas jų pasodino apie 1300.
Verslo ir bendruomenių dalyvavimas miesto želdinime leidžia daugiau mokesčių mokėtojų lėšų skirti esamų želdynų priežiūrai. Tam Vilnius vis dažniau renkasi ir aplinkai draugiškus sprendimus: žolę pjauna vejos robotai (šių metų šiltuoju sezonu Lukiškių aikštę sėkmingai prižiūrėjo „Husqvarna“ robotas vejapjovė „Automower“), benzininė technika keičiama akumuliatorine – neišmetančia teršalų, neskleidžiančia kvapo, nekeliančia triukšmo. Taip pat diegiamos medžių laistymo sistemos, apsaugos nuo sniegą tirpdančių medžiagų priemonės, gerinama dirva, kurioje auga želdiniai.
Vilnius žaliųjų erdvių kiekiu yra gerokai atsiplėšęs nuo kitų Baltijos šalių sostinių. Estijos sostinė Talinas su 48 proc. žaliųjų plotų užima 40 vietą Europoje ir 55 pasaulyje, Latvijos sostinė Ryga Europoje yra 64-a, o pasaulyje – 105-a, čia žaliųjų erdvių yra 44 proc.
JAV Šarlotės miestas pagal HUGSI indeksą toliau išlieka žaliausiu miestu pasaulyje – žalieji plotai užima 67 proc. jo teritorijos, o mažiausiai žaliųjų zonų turi Peru sostinė Lima – vos 4 proc.
Po kelerių metų Lietuvos sostinė turėtų tapti dar žalesnė. Žaliosios Vilniaus bangos iniciatyva, vienijanti Vilniaus miesto savivaldybę, bendruomenes ir verslą, siekia per kelerius metus gatvėse pasodinti daugiau nei 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų ir 300 tūkst. vijoklių. Įgyvendinęs šiuos ambicingus tikslus Vilnius turi galimybes tapti žaliausiu pasaulio miestu.
Medžiai ir kiti augalai yra gyvybiškai svarbūs sveikam ir patogiam gyvenimui mieste. Jie padeda valyti orą sugerdami teršalus, saugo nuo vasaros karščių, taip pat atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą. Vienas medis gali sugerti iki 150 kg anglies dvideginio (CO2) per metus.
