Dalis Lietuvos žmonių vasarą į užsienio šalis planuoja keliauti automobiliu. Sėdant prie jo vairo svetur ar savarankiškai keliaujant po Europą, būtina atminti, kad svečioje valstybėje laukia kitokios nei įprasta vairavimo sąlygos. Draudikai įspėja, kad vairuotojams iš anksto reikėtų atidžiai paruošti transporto priemonę ilgam maršrutui ir prieš įvažiuojant į užsienio šalį pasidomėti jos eismo ypatybėmis.
„Jei per kelių savaičių atostogas ketinate nuvažiuoti 5 tūkst. ar daugiau kilometrų, toks atstumas jau yra reikšmingas automobiliui. Ruošiantis kelionei, svarbu įvertinti ir atsižvelgti į gamintojo reikalavimus bei atlikti transporto priemonės techninio aptarnavimo darbus“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, reikėtų pakeisti tepalo ir oro filtrus, variklio alyvą, įvertinti automobilio mazgų būklę bei stabdžių sistemos efektyvumą. „Jeigu planuojate kelionę kalnuotais keliais, esant aukštai oro temperatūrai, įvertinkite, kad tokiomis aplinkybėmis automobilio stabdžių sistema veiks didesnės apkrovos režimu, negu važiuojant Lietuvos keliais. Tas pats laukia ir transporto priemonės aušinimo sistemos. Todėl patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir jo kokybę. Pažiūrėkite, ar jame nėra priemaišų, galinčių trukdyti efektyviai aušinti automobilio variklį, esant karštesniems nei įprasta transporto priemonės eksploatavimo orams“, – pabrėžia A. Gučius.
Draudiko teigimu, tokie defektai dažnai nėra matomi, kol transporto priemonė nėra naudojama sudėtingesnėmis nei įprastos eismo sąlygomis. „Ruošiantis kelionei svarbu patikrinti ir pakabos būklę bei kitas greitai susidėvinčias dalis, pavyzdžiui, generatoriaus dirželį. Jei jis nutrūksta, tai nėra sudėtingas gedimas, kuris Lietuvoje, tikėtina, nesukeltų didesnių nepatogumų, tačiau esant užsienyje – nėra garantijos, kad šį defektą pavyks pašalinti operatyviai ir tai nesugadins atostogų planų“, – kalba draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas.
Svetur – kiti reikalavimai dokumentams
A.Gučius pataria patikrinti ir klimato kontrolės sistemą. Pasak jo, reikėtų įvertinti šaldymo reagento kiekį, o jei jis per mažas – papildyti. „Jeigu automobilyje nėra atsarginio rato, būtinai vertėtų jį įsidėti. Pažeidimo atveju jis leis išvengti nepatogumų laukiant pagalbos“, – pataria draudimo bendrovės atstovas.
Pasak draudiko, svarbu patikrinti privalomojo transporto priemonės draudimo galiojimo laiką bei pasirūpinti kelionės draudimu. „Atkreipkite dėmesį, ar kasko draudimas galioja šalyse, į kurias planuojate vykti, paskaitykite, ar jame nurodoma apsauga pagalbos kelyje atveju yra pakankama. Turėkite atspausdintą TPVCA draudimo liudijimą. Nepamirškite transporto priemonės registracijos liudijimo ir vairuotojo pažymėjimo. Lietuvoje šio dokumento vežiotis nebeprivaloma, tačiau vykstant į užsienį jis – būtinas“, – pabrėžia A. Gučius.
Jo teigimu, važiuojant į Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes vairuotojai privalo turėti tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą – žaliąją kortelę. „Nuo 2020 metų žaliosios kortelės nebereikia atsiimti draudimo bendrovėse. Pasikeitus jos formai ir spalvai, vykstant už Lietuvos sienų pakanka elektroniniu paštu ar interneto savitarnoje gautą žaliąją kortelę atspausdinti ant balto lapo ir turėti kartu su kitais dokumentais“, – sako draudimo bendrovės atstovas.
Maršruto planavimas neleis pervargti
Jis rekomenduoja iš anksto pasidomėti, kokie kelių mokesčiai taikomi šalyse, į kurias planuojate vykti, ir kur juos galima sumokėti. „Dalyje Europos valstybių važiavimas keliais yra mokamas. Vienose valstybėse yra įrengti specialūs kelio postai, kuriuose vairuotojai sumoka kelio mokestį. Kitur yra ant priekinio automobilio klijuojamų lipdukų sistema. Norintieji išvengti kelių mokesčio, gali pasirinkti prastesnės kokybės kelius, važiuoti tolimesniu maršrutu, tačiau pamatyti daugiau vietinių miestelių“, – pasakoja draudikas.
Pasak A. Gučiaus, planuojant kelionę svarbu pasirūpinti ir tinkamu maršrutu. „Kelionę planuoti reikėtų taip, kad pasirinktas nuvažiuoti atstumas neverstų nei skubėti, nei stipriai pervargti vairuojant. Planuodami atsižvelkite ne tik į numatytą nuvažiuoti atstumą, tačiau įvertinkite ir esamą kelių būklę, vykstančius jų remontus. Pasitelkus „Google“ ir kitus žemėlapius, tai nėra sudėtinga. Juose galite pasiskaičiuoti laiką, kurį sugaišite, važiuojant tarp pasirinktų taškų. Įterpkite ir laiką, kurio reikės planuotiems ar neplanuotiems sustojimams bei poilsiui. Venkite kelionių tamsiu paros metu nežinomai keliais“, – sako A. Gučius.
Pagalbos dažniausiai prašo kaimyninėse šalyse
„Gjensidige“ duomenimis, pernai gegužės-rugsėjo mėnesiais eismo nelaimės užsienyje sudarė 5 proc. visų įvykių. Daugiausia įvykių vairuotojai patyrė kaimyninėse šalyse – Lenkijoje (27 proc.) ir Latvijoje (13 proc.), dar dešimtadalis – Vokietijoje.
Pasak techninės pagalbos įmonės „REDGO Lithuania“ vadovo Igno Krasausko, daugiausia iškvietimų iš svečiose šalyse keliaujančių Lietuvos vairuotojų sulaukiama Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Įmonės duomenimis, dviejose pastarosiose valstybėse registruojami Lietuvos vairuotojų iškvietimai sudaro apie 70 proc. visų pagalbos kelyje iškvietimų užsienio valstybėse.
I.Krasausko teigimu, daugiau nei 80 proc. pagalbos kelyje atvejų yra reikalinga automobilio transportavimo paslauga. „Jos dažniausiai prireikia dėl transporto priemonės variklio gedimo arba dėl eismo įvykio. Kitą dalį iškvietimų sudaro vietoje suteikiama pagalba. Vairuotojai dažniausiai kreipiasi dėl padangų pažeidimų, pamestų ar salone užtrenktų automobilio raktų, išsikovusio akumuliatoriaus“, – vardija techninės pagalbos įmonės vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad leidžiantis į kelionę automobiliu svarbu ne tik nuodugniai patikrinti transporto priemonės techninę būklę, bet ir pasitikrint, ar draudimo sutartyje numatytos techninės pagalbos kelyje paslaugos.
„Išvykstant į užsienį automobiliu, reikėtų susipažinti, kokios pagalbos kelyje paslaugos jums priklauso ir kokiu telefono numeriu reikėtų kviesti pagalbą užsienio šalyje. Jei iššūkių, užklupusių kelyje, nepavyksta įveikti, vertėtų vadovautis šaltu protu ir kviesti pagalbą kelyje. Ją visais atvejais stengiamės suteikti kaip įmanoma greičiau – priklausomai nuo įvykio vietos, paros laiko, oro sąlygų pagalba vidutiniškai atvyksta per 1,5-2 valandas”, – pabrėžia I.Krasauskas.
