Europa sparčiai juda žaliosios transformacijos link transporto sektoriuje. Vos prieš kelerius metus elektriniai sunkvežimiai ir autobusai buvo laikomi futuristinėmis koncepcijomis. Šiandien jie vis labiau matomi realiame eisme miestuose ir tolimojo susisiekimo maršrutuose. Pasak Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA), pramonė yra pasirengusi technologijų ir gamybos srityje, tačiau didelio masto diegimas priklauso nuo infrastruktūros plėtros.
Augantis nulinės emisijos transporto priemonių prieinamumas
Gamintojai jau pristatė platų nulinės emisijos transporto priemonių asortimentą:
- Sunkvežimiai: Europoje dabar galima įsigyti bent 45 modelius, o per pastaruosius metus serijinė gamyba pradėta keturiais naujais modeliais. Tai – nuo miesto pristatymo furgonų iki tolimųjų reisų sunkvežimių.
- Autobusai: Šiuo metu siūloma bent 20 elektrinių arba vandenilinių autobusų modelių, įskaitant tris naujus, pristatytus per pastaruosius metus. Jie naudojami ne tik miestuose, bet ir tarpmiestiniuose bei turistiniuose maršrutuose.
Kodėl diegimas susiduria su kliūtimis
Nepaisant technologinio pasirengimo, keletas kliūčių stabdo masinį diegimą:
- Infrastruktūros trūkumas: Įkrovimo ir vandenilio degalinių vis dar nepakanka, ypač greitkeliuose ir tarpmiestiniuose koridoriuose.
- Politikos parama: Siekiant paspartinti diegimą, reikalingos platesnės mokesčių lengvatos, subsidijos ir viešosios investicijos.
- Kainų skirtumas: Elektriniai sunkvežimiai ir autobusai vis dar yra brangesni nei dyzelinės alternatyvos, todėl finansinė parama yra būtina rinkos konkurencingumui.
Ką tai reiškia Lietuvai
Tokie Lietuvos miestai kaip Vilnius, Kaunas ir Kalifornija jau išbando elektrinius autobusus, tačiau tarpmiestiniuose maršrutuose vis dar dominuoja dyzeliniai autobusai. Tarptautiniu mastu veikiančios logistikos įmonės susiduria su iššūkiais, nes greitkeliuose trūksta įkrovimo stotelių. Tai riboja elektrinių tolimųjų reisų sunkvežimių naudojimą krovinių gabenimui visoje Europoje.
Ekspertai pabrėžia, kad Lietuva turėtų aktyviai dalyvauti ES finansavimo programose, tokiose kaip Europos infrastruktūros priemonė. Per ateinančius 5–7 metus greitojo įkrovimo koridoriai turėtų būti sukurti tokiuose maršrutuose kaip Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir greitkelis „Via Baltica“.
Nulinės emisijos sunkvežimiai ir autobusai nebėra prototipai – jie jau šiandien yra komerciškai prieinami. Didžiausias iššūkis yra ne technologijos, o infrastruktūra. Lietuvai tai yra ir iššūkis, ir galimybė tapti Europos žaliojo transporto tinklo dalimi, sparčiai plėtojant įkrovimo ir vandenilio tiekimo stotis.
Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuva turėtų paspartinti investicijas į greitkelių įkrovimo infrastruktūrą, kad neatsiliktų nuo Europos žaliojo transporto transformacijos? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
