Europos Sąjunga peržiūri savo transporto priemonių reglamentus, siekdama sumažinti CO₂ išmetimą ir paspartinti elektromobilių (EV) diegimą. Nuo 2025 iki 2030 m. automobilių pirkėjams, gamintojams ir įmonėms visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, įvyks pokyčių banga. Štai ką reikia žinoti.
Nauji CO₂ išmetimo standartai ir vidaus degimo variklių laipsniškas atsisakymas
Nuo 2025 m. naujų keleivinių transporto priemonių vidutinis CO₂ išmetimas turi būti ne didesnis kaip 93,6 g/km. Ši riba nuo 2030 iki 2034 m. sugriežtėja iki 49,5 g/km. Iki 2035 m. ES bus uždrausta parduoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais (VDV). Trejų metų lengvatinis laikotarpis (2025–2027 m.) suteikia tam tikro lankstumo automobilių gamintojams, kuriems sunku pasiekti tikslus.
Sunkvežimiai: griežtesni išmetamųjų teršalų kiekio tikslai
Sunkvežimių CO₂ išmetimas iki 2030 m. turi būti sumažintas 45 %, iki 2035 m. – 65 %, o iki 2040 m. – 90 %. Iki 2030 m. miesto autobusų išmetamųjų teršalų kiekis turi būti 90 %. Ši politika skatina spartų krovinių ir viešojo transporto elektrifikavimą visoje ES.
Įkrovimo infrastruktūros plėtra (AFIR)
Iki 2030 m. ES siekia įrengti 8,8 mln. įkrovimo stotelių. Greitkeliuose kas 60 km turi būti įrengtos bent 150 kW galios greitojo įkrovimo stotelės. „eCredits“ schema apdovanoja tiekėjus už žaliosios elektros energijos pardavimą – jau sėkmingai taikoma Vokietijoje ir Nyderlanduose.
Įmonių parko elektrifikavimas
Nuo 2030 m. įmonės, turinčios daugiau nei 100 transporto priemonių parkus, privalės pirkti tik elektromobilius. Tai galėtų sukurti daugiau nei 2 milijonų akumuliatorinių elektromobilių (BEV) metinę paklausą visoje ES.
Nauja transporto priemonių klasė: M0/elektrinių automobilių kategorija
Tokios automobilių gamintojos kaip „Renault“ ir „Stellantis“ siūlo naują „M0“ kategoriją itin kompaktiškiems elektromobiliams su sušvelnintais saugos ir aplinkosaugos reikalavimais, kad jie galėtų konkuruoti su pigesniais Kinijos importuojamais automobiliais, tokiais kaip „BYD Dolphin“. Kol Europos Komisija vertina šią idėją, kritikai įspėja, kad ji gali sumažinti transporto priemonių saugumą.
Svarstomos visos ES elektromobilių subsidijos
Europos Komisija rengia visoje Sąjungoje taikomas subsidijas, kurios atitiktų PPO taisykles. Šia iniciatyva siekiama apsaugoti ES automobilių gamintojus nuo rinkos sutrikimų, kuriuos sukelia pigios Kinijos elektromobilių gamybos ir nevienodos nacionalinės subsidijos.
Stiprinti baterijų gamybą ir išmaniąsias technologijas
Nuo 2025 iki 2027 m. ES investuos 1,8 mlrd. EUR į baterijų tiekimo grandines ir 1 mlrd. EUR į dirbtinį intelektą ir autonominio vairavimo technologijas. Papildomai 570 mln. EUR bus skirta įkrovimo infrastruktūros plėtrai.
Lietuvoje taikoma elektromobilių politika ir paskatos
Lietuvoje nauji elektromobilių pirkėjai gali gauti 5 000 EUR premiją, o už naudotus elektromobilius (iki 4 metų senumo) – 2 500 EUR premiją, o už seno automobilio utilizavimą – papildomus 1 000 EUR. Elektromobiliams iki 2025 m. netaikomi registracijos ir kelių naudojimo mokesčiai, o nuo 2026 m. jiems bus taikoma 75 % kelių rinkliavos nuolaida.
- Nemokamas parkavimas ir autobusų juostų naudojimas didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Kalifornijoje)
- Specialūs elektromobilių numerio ženklai atpažinimui
- Planuojama iki 2030 m. įrengti 6000 viešųjų įkrovimo stotelių, panaudojant ~90 mln. EUR ES lėšų
- Naujos subsidijos (12 000–60 000 EUR) elektriniams autobusams ir sunkvežimiams 2024–2025 m.
Iššūkiai ir rinkos skirtumai
Kai kuriose šalyse subsidijos mažėja (pvz., Prancūzijoje sumažintos nuo 7 000 EUR iki 2–4 000 EUR), todėl kyla susirūpinimas dėl jų įperkamumo ateityje. Tokie automobilių gamintojai kaip „Stellantis“ ir „Renault“ lobizuoja, kad 2035 m. vidaus degimo variklių draudimas būtų atidėtas. Šiaurės šalys (Vokietija, Prancūzija, JK) pirmauja elektromobilių diegimo srityje, o pietinės valstybės (Italija, Ispanija) atsilieka.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Nuo 2025 m. ES reglamentai ir finansavimas paspartins elektromobilių diegimą Lietuvoje. Tikimasi platesnės prieigos prie infrastruktūros, griežtesnių išmetamųjų teršalų taisyklių ir daugiau įmonių automobilių parkų, kurie pereis prie elektromobilių. Tačiau Lietuvos elektromobilių augimas vis dar nesiekia ES tikslų, todėl reikalinga tolesnė politika ir rinkos parama.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
