Liepos mėnesį Europos Komisija pateikė Reglamento dėl žiediškumo reikalavimų transporto priemonių projektavimui ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo projektą. Šio pasiūlymo tikslas – palengvinti transporto sektoriaus perėjimą prie žiedinės ekonomikos, apimant visus transporto priemonių gyvavimo etapus – nuo projektavimo iki galutinio atliekų sutvarkymo.
„Europa brėžia naują transporto priemonių gamybos, perdirbimo ir tvarkymo standartą, kurio Lietuva labai laukia. Esame valstybė, į kurią iš kitų ES šalių įvažiuoja nemaža dalis panaudotų automobilių, todėl mums ypač svarbi kuriama vieninga informacinė sistema, kuri leis stebėti transporto priemonę nuo registracijos iki sutvarkymo, kai ji nebetinkama eksploatuoti.
Aiški informacija apie transporto priemonės istoriją, naujus reikalavimus dėl pakartotinio automobilių dalių naudojimo, antrinių žaliavų įterpimo į gamybą, perdirbimo tikslus, atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus padės didinti automobilių ardymo verslo skaidrumą, o kartu mažinti aplinkai daromą žalą, krūvį kontroliuojančioms šią veiklą institucijoms“, – pažymi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Išplečiama transporto priemonių gamintojų atsakomybė
Europos Komisija siūlo gamintojo atsakomybę taikyti net tik lengvųjų automobilių (M1) ir lengvųjų krovininių (N1) automobilių gamintojams, bet ir mikroautobusų (M2), autobusų (M3), sunkiųjų krovininių automobilių (N2 ir N3), priekabų (O), motociklų (L3e, L4e, L5e) ir keturračių (L6e ir L7e) gamintojams.
Reglamentas su išimtimis taip pat bus taikomas ir specialios paskirties transporto priemonėms, retoms mažomis serijomis gaminamoms transporto priemonėms bei istorinėms transporto priemonėms.
Išplečiama gamintojo sąvoka, apimanti ne tik transporto priemonės gamintojus ir importuotojus, bet ir platintojus, jie turės taip pat vykdyti gamintojams nustatomas pareigas. Draudimas ar banko garantija, užtikrinanti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) sutvarkymą gamintojo nemokumo atveju, bus reikalinga tik gamintojams, pasirinkusiems individualų išplėstinės gamintojo atsakomybės įgyvendinimo būdą.
Dar vienas naujas reikalavimas – gamintojas turės paskirti atstovą visose valstybėse narėse, kad ENTP tvarkytojas turėtų galimybę gauti finansavimą ENTP, kuri buvo tiekta kitoje valstybėje narėje, sutvarkymui.
Nustatomi gamintojų skiriamų lėšų ENTP surinkimui ir tvarkymui skaičiavimo principai. ENTP tvarkytojams turės būti mokama tik tuo atveju, jei jų surinkimo ir tvarkymo išlaidų nepadengs pajamos, gautos už parduotas pakartotinio naudojimo dalis ir komponentus bei atliekas.
Reglamentuojami gamintojų organizacijų skaičiuojamo finansinio įnašo dydžio gamintojams skaičiavimo principai. Numatyta, kad skaičiuojant gamintojo finansinio įnašo dydį, turės būti atsižvelgiama į transporto priemonės svorį, tipą, ENTP išardymo laiką ir kt.
Projektavimas ir gamyba skatins antrinių žaliavų naudojimą
Reglamente nustatyta, kad naujas transporto priemones reikės projektuoti taip, kad būtų lengviau išimti, perdirbti ir pakartotinai naudoti naudotas dalis, kai baigiasi transporto priemonių eksploatavimo laikas.
Gamintojai turės užtikrinti, kad 85 proc. transporto priemonių svorio būtų galima pakartotinai naudoti ar perdirbti ir 95 proc. svorio būtų galima pakartotinai naudoti bei apdoroti, išskyrus šalinimą.
Svarbus pokytis – gaminant transporto priemones naudojamo perdirbto plastiko kiekis turės sudaryti 25 proc. viso plastiko kiekio. Be to, 25 proc. šio perdirbto plastiko kilmė turės būti iš ENTP.
Taip pat nustatyti reikalavimai transporto priemonių dalių, komponentų ir medžiagų ženklinimui, skaitmeniniam žiediškumo pasui, kuriame bus informacija apie dalių, komponentų ir medžiagų išmontavimą.
Numatyta riboti švino, gyvsidabrio, kadmio ir šešiavalenčio chromo naudojimą gaminant transporto priemones.
Ne mažiau kaip 30 proc. plastiko atliekų iš ENTP turi būti perdirbta
Nustatoma, kad nemokamai bus priimamos tos ENTP, kurios turi pagrindines transporto priemonės dalis ar komponentus, išskyrus elektromobilio bateriją. Reglamente numatyti aplinkosauginiai reikalavimai transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo vietai, ENTP nukenksminimo procesui.
Kitas svarbus įpareigojimas – ENTP per 1 metų laikotarpį turės būti sutvarkyta. Kartu įteisinama prievolė išduoti elektroninį ENTP pažymėjimą, atitinkantį Reglamento reikalavimus.
ENTP tvarkymo metu vertingos dalys ir medžiagos prieš smulkinimą turės būti išimtos. Svarbus pokytis – ne mažiau kaip 30 proc. plastiko atliekų iš ENTP turi būti perdirbta. Europos Komisija siūlo didinti ENTP surinkimo apimtis, kad sumažėtų „dingusių transporto priemonių“. Tam bus pasitelkiama nauja vieninga informacinė sistema valstybių narių transporto priemonių registrų bendradarbiavimui MOVE-HUB. Sistema sudarys sąlygas stebėti visą transporto priemonės gyvavimo ciklą nuo registracijos iki ENTP sutvarkymo.
Skatinant pakartotinį dalių ir komponentų naudojimą, atnaujinimą, valstybės narės įpareigojamos numatyti specialias priemones, iniciatyvas. Pavyzdžiui, autoservisai galėtų siūlyti klientams remontuoti transporto priemones naudojant ne tik naujas, bet ir naudotas, perdirbtas ar atnaujintas atsargines dalis.
Numatyti ir kiti svarbūs pokyčiai
Reglamentas įtvirtina kriterijus, pagal kuriuos techniškai nepataisoma transporto priemonė bus pripažįstama ENTP. Pavyzdžiui, į gabalus padalinta, skendusi, sudegusi transporto priemonė arba tokia, kurios remonto išlaidos viršija rinkoje esančios kainą.
Siekiant sumažinti oro taršą ir pavojų kelių eismo saugumui trečiosiose šalyse, bus draudžiama eksportuoti naudotas transporto priemones, kurios nėra tinkamos važiuoti (neturi galiojančios techninės apžiūros) Europos keliais.
Reglamento dėl žiediškumo reikalavimų transporto priemonių projektavimui ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo projektą jau pradėjo svarstyti ES valstybės narės. Reglamentą patvirtinus jis bus tiesiogiai taikomas ir privalomas visoms valstybės narėms.
