Europos automobilių gamintojai skelbia pavojų: ES žaliojo kurso tikslai gali tapti nerealūs, jei Europos Komisija nepersvarstys savo strategijos. Nors pramonė jau investavo daugiau nei 250 mlrd. eurų į elektromobilumą, dabartiniai reglamentai kelia grėsmę konkurencingumui ir įperkamumui. Lietuvai, vienai iš šalių, turinčių seniausius automobilių parkus Europoje, šie debatai tiesiogiai paveiks transporto priemonių kainas, prieinamumą ir techninės apžiūros reikalavimus.
Pramonės susirūpinimas: laiškas Briuseliui
Atvirame laiške Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacija) ir CLEPA (Europos tiekėjai) pabrėžė riziką, kylančią, jei dabartinė politika ir toliau bus keičiama. Pagrindiniai jų rūpesčiai:
- Didelė priklausomybė nuo Azijos akumuliatorių importo;
- Lėta įkrovimo infrastruktūros plėtra;
- Didelės energijos ir gamybos sąnaudos Europoje;
- 15 % tarifai ES automobilių eksportui į JAV rinką.
Rinkos duomenys rodo ribotą elektromobilių paplitimą: tik 15 % naujų lengvųjų automobilių, 9 % lengvųjų komercinių transporto priemonių ir tik 3,5 % sunkvežimių, parduodamų ES, yra elektriniai.
Ko prašo pramonė
Gamintojai neatmeta dekarbonizacijos, tačiau reikalauja labiau subalansuoto požiūrio. Jų reikalavimai apima:
- Mažesnės elektromobilių įkrovimo išlaidos;
- Aiškios mokesčių lengvatos ir pirkimo subsidijos;
- Technologinis neutralumas – vienodas požiūris į elektromobilius, hibridus, vandeniliu varomus automobilius ir mažai taršius vidaus degimo varikliu varomus modelius.
Didelį susirūpinimą kelia siūlomas įkraunamų hibridinių automobilių (PHEV) „naudingumo koeficiento“ apribojimas, kuris gali smarkiai sumažinti jų patrauklumą Europos klientams.
Lietuviška perspektyva: kodėl ji svarbi čia
Lietuvai šios ES lygmens diskusijos toli gražu nėra abstrakčios – jos tiesiogiai veikia vairuotojų pinigines ir mobilumo galimybes.
Naudotų automobilių importas
Dauguma į Lietuvą įvežamų automobilių yra naudoti automobiliai iš Vakarų Europos, ypač Vokietijos. Jei naujų automobilių gamyba sulėtės arba pabrangs, Lietuvos pirkėjai gali vis dažniau rinktis dar senesnes, pigesnes transporto priemones – taip dar labiau pablogindami ir taip senstantį parką (vidutinis amžius ~16 metų).
Infrastruktūros iššūkiai
Šiandien Lietuvoje yra apie 2500 viešųjų įkrovimo stotelių, tačiau dauguma jų yra sutelktos didžiuosiuose miestuose. Kaimo vietovės vis dar prastai aptarnaujamos, todėl elektromobilių turėjimas už didžiųjų miestų ribų yra nepraktiškas. Be ES remiamo infrastruktūros augimo, vidaus degimo varomi automobiliai ir toliau dominuos.
Įperkamumas
Vidutinė nauja elektromobilė Lietuvoje kainuoja 35 000–40 000 eurų – gerokai daugiau nei dauguma namų ūkių gali sau leisti. Gamintojų siūlomos subsidijos arba mokesčių lengvatos galėtų būti vienintelis būdas padaryti elektromobilius patrauklius vietos lygmeniu.
Teisinis ir reguliavimo spaudimas
Nuo 2035 m. ES planuoja uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą. Tačiau turint vieną seniausių parkų Europoje, daugelis Lietuvos automobilių ateityje gali neatitikti techninių apžiūrų. Tai galėtų sukelti didelę finansinę naštą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems vairuotojams.
Galimi rezultatai Lietuvai
Jei ES nepritaikys savo politikos, tikėtini keli scenarijai:
- Automobilių kainos kils, todėl naujos transporto priemonės taps dar pigesnės.
- Naudotų automobilių importas išliks pagrindiniu tiekimo šaltiniu, todėl automobilių parkas bus dar senesnis ir labiau teršiantis.
- Griežtesnės techninės apžiūros taisyklės ir taršos mokesčiai labiausiai paveiks mažas pajamas gaunančius vairuotojus.
- Jei bus priimtas technologinis neutralumas, hibridai, įkraunami hibridai ir efektyvūs vidaus degimo varikliai galėtų būti reali pereinamojo laikotarpio galimybė Lietuvos vairuotojams.
ES automobilių politika yra skirta ne tik klimato tikslams – ji tiesiogiai veikia Lietuvos vairuotojų galimybes pirkti, prižiūrėti ir teisėtai naudoti savo automobilius. Pagrindiniai klausimai išlieka: ar automobiliai išliks įperkami, ar bus pakankamai įkrovimo stotelių ir ar senstantis Lietuvos automobilių parkas išgyvens taikant griežtesnes taisykles?
Jūsų nuomonė svarbi: Ar Lietuva turėtų siekti didesnio technologinio neutralumo ES politikoje, ar sutelkti dėmesį į elektromobilių diegimo spartinimą nepaisant didesnių išlaidų?
