Lietuvos aplinkos ministerija pasiūlė teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo valdant valstybinę žemę, ypač kaimo vietovėse. Tikimasi, kad šie pakeitimai, kuriais būtų pakeisti Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas ir Vietos savivaldos įstatymas, supaprastins procedūras ir pagreitins žemės valdymo procesus.
Jei pakeitimams bus pritarta, jie įsigalios 2027 m. liepos 1 d., perkeliant žemės valdymo atsakomybę iš savivaldybių tarybų merams ir sudarant sąlygas sukurti vieningesnę tiek miesto, tiek kaimo žemės valdymo sistemą.
Ką pakeis nauji teisės aktai?
Pasiūlymu tęsiama vykdoma valstybinės žemės valdymo reforma. Pirmuoju šios reformos etapu, užbaigtu 2024 m. pradžioje, daugiau kaip 112 000 hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose perduota savivaldybėms. Naujaisiais pakeitimais šis procesas būtų išplėstas į kaimo vietoves, sukuriant nuoseklų žemės valdymo metodą visoje šalyje.
Iki šiol daugiausia valstybinės žemės gavo Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai pagal reformą perduota daugiau kaip 7136 sklypai ir 7756 hektarai. Jei siūlomi pakeitimai bus įgyvendinti, kaimo savivaldybės turės panašią teisę valdyti valstybinę žemę.
Vienas iš pagrindinių tikslų – mažinti biurokratiją. Užuot laukę savivaldybių tarybų posėdžių, kad patvirtintų žemės nuomos ar naudojimo sutartis, merai turėtų teisę tiesiogiai priimti sprendimus. Tikimasi, kad šis pakeitimas gerokai sutrumpins gyventojų ir įmonių laukimo laiką ir leis greičiau panaudoti žemės išteklius.
Kodėl tai svarbu?
Aplinkos ministerijos teigimu, valstybinės žemės valdymą perdavus savivaldybėms, padidės proceso efektyvumas ir skaidrumas, o tai bus naudinga tiek atskiriems piliečiams, tiek su nekilnojamuoju turtu dirbančioms įmonėms.
Supaprastintos procedūros padės ūkininkams, vietos verslininkams ir kitiems asmenims, kurie naudojasi valstybine žeme. Be to, savivaldybės galės greičiau reaguoti į vietos poreikius ir pradėti įgyvendinti projektus, kurie galėtų paskatinti ekonomikos augimą kaimo vietovėse.
Tačiau ne visa valstybinė žemė bus perduota. Žemė, kurią šiuo metu patikėjimo sutartimis valdo kiti subjektai, liks jų žinioje.
Pagrindiniai reformos privalumai:
- Greitesnis sprendimų priėmimas: Merai galės priimti tiesioginius sprendimus nelaukdami tarybos pritarimo.
- Vieninga žemės valdymo sistema: Tos pačios procedūros bus taikomos ir miesto, ir kaimo vietovėse.
- Didesnis skaidrumas ir veiksmingumas planuojant ir valdant žemės naudojimą.
Kviečiama dalyvauti visuomenė
Aplinkos ministerija pakvietė piliečius, įmones ir kitus suinteresuotuosius subjektus iki 2025 m. kovo 4 d. per Teisės aktų informacinę sistemą (TAIS) teikti pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
