Lietuvoje grėsmingai daugėja nepilnamečių apsinuodijimų narkotikais ir psichoaktyviosiomis medžiagomis – vos per vienerius metus tokių atvejų padaugėjo 50 proc., rodo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje pristatyti duomenys. Ekspertai įspėja, kad institucijos negali nustatyti, kokios medžiagos sukelia apsinuodijimus, todėl prevencija ir gydymas tampa dar sudėtingesni.
Auganti krizė: Apsinuodijimų vaistais augimas
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad 2023 m. dėl apsinuodijimo narkotikais į gydytojus kreipėsi 203 nepilnamečiai, t. y. 52,6 proc. daugiau nei 2022 m. Iš jų 144 prireikė ambulatorinės pagalbos, o 59 buvo hospitalizuoti. Nerimą kelia tai, kad nukentėjo net kūdikiai ir maži vaikai – narkotikais apsinuodijo du vienmečiai ir penki vaikai iki penkerių metų.
Dr. Robertas Badaras, Vilniaus universiteto ligoninės Toksikologijos centro vadovas, teigė, kad psichoaktyviųjų medžiagų įvairovė išaugo geometrine progresija, todėl beveik neįmanoma tiksliai identifikuoti visų medžiagų, kuriomis apsinuodija jauni žmonės.
„Šiuo metu susiduriame su daugiau nei 1000 skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų. Mūsų tyrimų galimybės šiuo metu leidžia nustatyti tik apie 10-15 proc. iš jų“, – sakė Badaras.
Mirties atvejai ir didėjantys pavojai
Padėtis tapo mirtina. 2023 m. Lietuvoje užregistruotos 74 su narkotikais susijusios mirtys, iš kurių dvi buvo susijusios su nepilnamečiais. Ekspertai pabrėžia, kad vis dažniau vartojami fentanilio analogai, įskaitant karfentanilį, kuris aptiktas 29 mirusiems asmenims.
„Sintetinių katinonų ir fentanilio darinių vis dažniau randama mirtinų atvejų. Šios medžiagos yra labai stiprios ir nenuspėjamos“, – perspėjo toksikologai.
Elektroninės cigaretės – paslėpta grėsmė
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, kad 96 proc. patikrintų elektroninių cigarečių ir pildymo talpyklų neatitiko teisinių reikalavimų. Daugelyje šių gaminių yra nežinomas arba neteisėtai didelis psichoaktyviųjų medžiagų kiekis, todėl kyla susirūpinimas, kad garinimas tampa nepilnamečių vartais į pavojingesnes medžiagas.
Vyriausybės atsakymas: Prevencija ir reguliavimas
Reaguodama į krizę, Sveikatos apsaugos ministerija numatė keletą priemonių, įskaitant:
- Teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti narkotikų kontrolę ir prevencijos programas
- Informacines kampanijas, skirtas jaunimui ir tėvams
- Regionines ir nacionalines narkotikų prevencijos strategijas
- Intervencijos programas mokyklose, skirtas stebėti ir padėti rizikos grupės mokiniams
Be to, baigiamas rengti naujas vyriausybės reglamentas dėl reagavimo į narkotikų vartojimą mokyklose. Šiuo teisės aktu siekiama pateikti aiškias gaires pedagogams, tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams, kaip spręsti su narkotikais susijusius moksleivių incidentus.
Nauja laboratorija, skirta narkotikų tyrimams pagerinti
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ketina išplėsti savo pajėgumus, skirtus psichoaktyviosioms medžiagoms tirti ir nustatyti. Ši laboratorija, oficialiai pripažinta pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, leis atlikti greitesnius ir tikslesnius tyrimus, kurie padės ligoninėms ir teisėsaugos institucijoms.
Dr. Saulius Čaplinskas, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas, pabrėžė, kad svarbu sugriežtinti draudžiamų medžiagų kontrolę, kartu gerinant visuomenės informuotumą.
„Narkotikų vartojimo tarp nepilnamečių prevencijai reikalingas įvairiapusis požiūris. Mums reikia griežtesnės kontrolės, geresnio švietimo ir prieinamesnių pagalbos paslaugų. Daugiau nei pusė Lietuvos moksleivių yra bandę elektroninių cigarečių, todėl čia reikėtų pradėti ankstyvąją prevenciją“, – teigė jis.
Kova su narkotikais: Kas toliau?
Daugėjant apsinuodijimų narkotikais ir su jais susijusių mirčių, Lietuvos vyriausybė patiria spaudimą imtis skubių ir veiksmingų veiksmų. Tačiau dėl sudėtingos naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinkos tai yra nelengva kova.
Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad jaunimas būtų apsaugotas nuo su narkotikais susijusios žalos? Pasidalykite savo mintimis komentaruose!