Didelio visuomenės dėmesio sulaukusioje rezonansinėje byloje Vilniaus apygardos teismas išteisino policijos pareigūną Darių Šerpytį, kuris buvo kaltinamas nužudymu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi po to, kai 2023 m. gruodį mirtinai subadė agresyvią moterį.
Nuosprendyje, kurį dar galima apskųsti per 20 dienų, nustatyta, kad pareigūnas veikė savigynos sąlygomis ir kad jo veiksmai atitiko teisines būtinosios ginties ribas, todėl baudžiamoji atsakomybė netaikoma.
Incidento aplinkybės: Kas nutiko Vilniaus rajone?
Atvejis datuojamas 2023 m. gruodžio 12 d., kai policijos pareigūnai ir medikai buvo iškviesti į namus Vilniaus rajone. Pranešimuose buvo nurodyta, kad moteris, įvardyta kaip A. T., turėjo psichikos sveikatos problemų ir elgėsi itin agresyviai.
Remiantis tarnybiniais įrašais ir vaizdo įrodymais, moteris jau buvo:
- Grasino nusižudyti, turėdama peilį,
- Puolė medikus su kastuvu ir peiliu,
- Išdaužė greitosios pagalbos automobilio priekinį stiklą,
- Prieš įsikišant policijai fiziškai smurtavo prieš mediką.
Nepaisant daugkartinių pastangų deeskaluoti situaciją, A. T. atsisakė bendradarbiauti ir užsidarė savo namuose, neleisdama valdžios institucijoms suteikti medicininės pagalbos. Atsižvelgdama į tiesioginį pavojų sau ir kitiems asmenims, policija nusprendė išlaužti duris ir bandyti suimti.
Teismas pateisina jėgos panaudojimą
Oficialiame teismo pranešime teigiama, kad sprendimas jėga įeiti į patalpą ir suvaržyti A. T. buvo teisėtas ir pagrįstas.
Policijos kūno kamerų įrašai ir medicininės ataskaitos patvirtino, kad moteris buvo sunkios psichozės būsenos ir veikė turėdama aiškų ketinimą pakenkti kitiems. Konfrontacijos metu ji ignoravo žodinius įspėjimus, o neletaliniai metodai, tokie kaip elektrošokas ir ašarinės dujos, pasirodė neveiksmingi.
Kai Darius Šerpytis atsidūrė užspaustas į kampą, o moteris artėjo prie jo su dideliu peiliu, jis paleido penkis šūvius ir mirtinai ją sužeidė. Teismas padarė išvadą, kad tai buvo teisėtas savigynos veiksmas, nes pareigūnas susidūrė su tiesioginiu ir gyvybei pavojingu užpuolimu.
Pagrindinės Teismo išvados:
- Moters elgesys buvo sunkios psichikos sveikatos krizės pasekmė ir nebuvo išprovokuotas policijos veiksmų.
- Nemirtinomis priemonėmis grėsmės neutralizuoti nepavyko.
- Prieš panaudodamas šaunamąjį ginklą pareigūnas įspėjo žodžiu.
- Šaudymas buvo būtinas siekiant išvengti sunkių sužalojimų ar mirties.
- Nenustatyta jokių netinkamo elgesio ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įrodymų.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas visiškai išteisino Šerpytį, nusprendęs, kad jis neperžengė būtinosios ginties ribų ir nėra baudžiamąja tvarka atsakingas už incidentą.
Visuomenės reakcija ir teisinės pasekmės
Šis atvejis sukėlė plačias diskusijas dėl teisėsaugos institucijų jėgos naudojimo, ypač kai susiduriama su psichikos sveikatos krizių ištiktais asmenimis.
Nors sprendimas sustiprina policijos teisę į savigyną, jis taip pat kelia klausimų apie krizių intervencijos mokymus ir apie tai, ar alternatyvios deeskalacijos strategijos galėtų užkirsti kelią tokiems padariniams ateityje.
Kiti žingsniai: Ar nuosprendis gali būti panaikintas?
Prokuratūra prašė skirti pareigūnui dvejų metų laisvės apribojimą ir uždrausti eiti pareigas, susijusias su šaunamaisiais ginklais. Tačiau šis nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Be to, aukos šeima išlaiko teisę pareikšti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, nors teismas jų ieškinį kol kas paliko nenagrinėtą.
Ar teismo sprendimas buvo pagrįstas, ar pareigūnas turėjo būti nubaustas? Ar policija turi būti geriau apmokyta, kaip elgtis psichikos sveikatos krizių atvejais? Pasidalykite savo mintimis žemiau esančiuose komentaruose!
