Norvegijoje yra daugybė maršrutų – nuo fiordų ir žavingų miestelių iki fenomenalių perlų netoli dykumos. Tačiau tikrasis komunikacijos ir technologijų perlas yra tunelis, jungiantis du miestus. Pasirodo, tai ilgiausias pasaulyje tunelis, kuriame, be to, gana moderniai ir neįprastai pasirūpinta vairuotojų komfortu.
Norvegijos tunelis yra tikras inžinerijos stebuklas, kuris jau daugelį metų daro kelionę tarp dviejų miestų malonesnę.
Ilgiausias pasaulyje tunelis – kone komunikacijos ir inžinerijos stebuklas
Nuo 2000 m. Norvegija gali pasigirti ilgiausiu pasaulyje tuneliu. Viskas prasidėjo 1992 m., kai Norvegijos parlamentas įsipareigojo nutiesti maršrutą, jungiantį Oslą ir Bergeną. Kelias turėjo būti be kalnų serpantinų, pavojingų ruožų ir nepriklausyti nuo keltų tvarkaraščių. Taip buvo sukurta 24,510 km ilgio Laerdalio tunelio statyba – pirmieji darbai prasidėjo 1995 m. ir truko tik penkerius metus.
Taip buvo sujungti abu miestai ir gerokai sutrumpintas ankstesnis maršrutas. Tačiau užduotis nebuvo pati lengviausia – tuo metu nuo kalno reikėjo iškasti net 2 500 000 kubinių metrų uolienų. Be kasimo darbų, inžinieriai taip pat turėjo detaliai suprojektuoti trasą, kad ji būtų ne tik draugiška, bet ir visiškai saugi vairuotojams.
Naujoviškas ilgiausio pasaulyje tunelio dizainas
Tunelio trasa prasideda Aurlandsvangen Aurlande ir baigiasi į pietus nuo Lærdalsøyri Lærdalyje. Visas projektas kainavo svaiginančią 1,082 mlrd. Norvegijos kronų – maždaug 92 mlrd eurų. Tačiau projekto rengėjai apgalvojo net menkiausias detales. Buvo numatyta ne tik moderni trasa, bet ir tai, kad 24,510 km ilgio kelias vairuotojams nekeltų nuobodulio. Taip tunelis buvo padalytas į keturias atkarpas, kurių kiekviena prasideda erdviu urvu. Jie apšviesti šilta geltona ir atpalaiduojančia mėlyna šviesa – visa tai turi apgaulingai priminti saulėlydį ir taip suteikti vairuotojams vizualinį palengvėjimą bei geresnį susikaupimą.
Nuo vienodo tunelio peizažo atitrūksta ne tik raminančios šviesos. Kas kilometrą tunelyje įrengti ženklai, informuojantys apie nuvažiuotą atstumą ir nurodantys likusį atstumą, kurį dar reikia įveikti. Tačiau patobulinimai, skirti keleivių saugumui didinti, tuo nesibaigia – kas 250 metrų įrengti pagalbos telefonai, o kas 125 metrus – gesintuvai. Taip pat netrūksta stovėjimo aikštelių didesnėms transporto priemonėms – iš viso jų yra 15, o lengvieji automobiliai kas 500 metrų gali sustoti specialioje avarinėje nišoje. Kad būtų patogiau, tunelyje taip pat įrengtas telekomunikacijų ir radijo tinklas, todėl, pavyzdžiui, bet kurioje maršruto vietoje galima susisiekti telefonu. Tačiau šiek tiek „sunkesnę koją“ turintys vairuotojai turės sulėtinti greitį, nes čia taip pat įrengti keli greičio matuokliai.
