Jis vairuoja rimtai tiuninguotą, greitą automobilį ir giriasi, kad po variklio dangčiu turi 800 AG. Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad jis lengvai įveikia psichologinį 300 km/h barjerą. Jį taip pat galima pamatyti tai darant viešuosiuose keliuose. Interneto vartotojai klausia: kur policija? Aš jau paaiškinau
- Dar vienas eismo piratas terorizuoja kitus greitkelio vairuotojus. Jis gyrėsi vaizdo įrašu internete.
- Filmuotoje medžiagoje rodomas BMW M850i spidometras – automobilis „įveikia“ psichologinį 300 km/h barjerą. Matoma, kaip jo vairuotojas savo žibintais lenkia kitus vairuotojus.
- Buvęs policijos pareigūnas ir BRD ekspertas Marekas Konkolewskis aiškina, kad vaizdo įraše matomo automobilio vairuotojas gali tikėtis nemalonumų.
Bartekas (taip jis prisistato internete) yra dar vienas kelių „erelis“, kuris galbūt pavydėjo žiniasklaidos šlovės Sebastianui M., įtariamam rugsėjo viduryje greitkelyje A1 nužudžius iš atostogų grįžtančią šeimą ir vairavusiam patobulintą BMW. Sebastianas nebijojo vairuoti savo BMW didesniu nei 300 km/val. greičiu, ir tik grėsmė, kad už mirtinos avarijos sukėlimą jis bus suimtas ir ilgam įkalintas, atėmė iš jo drąsą ir paskatino bėgti į užsienį.
Bartekas, matyt, dar nieko nenužudė, todėl mėgaujasi šiurkščiu vairavimu. Bartekas ar kas nors kitas – gal jo draugas? Viena aišku (tai matome internete išplatintame vaizdo įraše): kažkas važiuoja sportiniu BMW Lenkijos greitkeliu ir pasiekia didesnį nei 300 km/val. greitį. Atidžiau įsižiūrėję pamatysite, kad eismo piratas kartkartėmis šviečia savo „ilgaisiais žibintais“, gindamas kitus vairuotojus į šoną. Nenorėtumėte atsidurti tokio vairuotojo kelyje. „Sveiki, policija, kur jūs esate?“ – klausia interneto vartotojai.
Halo, policja! Gdzie jesteście? pic.twitter.com/8qQjg0ZnR0
— bandyci drogowi (@bandyci_drogowi) January 20, 2024
305 km/h: nusikaltimas ar nusižengimas?
Pirmiausia reikia pasakyti, kad net ir absurdiškiausias greičio viršijimas nėra nusikaltimas, o tik nusižengimas. Tai tik nusižengimas, tačiau maksimali bausmė už tokią veiką yra griežta: ji gali siekti iki 30 tūkst. zlotų (6 866 eurų) baudą, 30 parų arešto arba laisvės apribojimą. Jei kam nors nepakanka iki 30 000 PLN baudos (o taip gali būti šiuo atveju), teismas gali skirti draudimą vairuoti transporto priemonę iki trejų metų. Tačiau apie įkalinimą negali būti nė kalbos, nes greičio viršijimas, net ir didelis, yra tik nusižengimas. Taip pat skaitykite: „Baudos už greičio viršijimą Lietuvoje“.
Rimtesnių pasekmių grėsmė kyla tik tada, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas. Tačiau tai, kaip rodo patirtis, yra laiko klausimas. Greito ir saugaus važiavimo 300 km/val. greičiu viešajame kelyje nebūna jau vien dėl to, kad kiti eismo dalyviai nėra pasirengę susidurti su tokiu chuliganišku elgesiu.
„Sveiki, policija, kur esate?“
Ne vienas vairuotojas buvo nubaustas už daug smulkesnį pažeidimą, padarytą remiantis automobilio kameros įrašu. Tačiau nėra taip, kad kelių policija turėtų specializuotą skyrių, kuris nuolat sėdi internete ir ieško vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip kas nors padaro pažeidimą, o tada nustato transporto priemonės savininką ir galimą pažeidėją. Viena iš priežasčių, kodėl taip neveikiama, yra ta, kad vaizdo įrašas be platesnio konteksto, pavyzdžiui, liudytojo parodymų, yra neišsamus įrodymas. Norint nubausti asmenį už nusikalstamą veiką, būtina aprašyti nusikalstamą veiką (tai turime), nustatyti nusikaltėlį (tai kartais sunkiau) ir žinoti nusikalstamos veikos padarymo laiką ir vietą.
Darbo ir išteklių, reikalingų nubausti „internetinio nusikaltimo“ kaltininką, apimtis kartais gali būti tokia didelė, kad tai dažnai nedaroma, o daugiausia dėmesio skiriama nuolatiniam pažeidimų nustatymui kelyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai veika sukelia visuotinį pasipiktinimą. Galbūt kaip tik tokį atvejį dabar ir nagrinėjame. Po kelių avarijų, kuriose dalyvavo tiuninguotų automobilių vairuotojai, tokie vaizdo įrašai kelia visuotinį pasipiktinimą. Taip pat skaitykite: „Filmo „Greiti ir įsiutę“ herojais bandę tapti vairuotojai atsidūrė policijos akiratyje (video)“.
Buvęs policijos pareigūnas, BRD ekspertas: „Neįsivaizduoju, kad jie jį paleistų“
„Tikiuosi, kad policija jau atlieka socialiniuose tinkluose esančios informacijos analizę“, – sako Marek Konkolewski, daug metų dirbęs policijoje kelių eismo saugumo klausimais, o dabar dirbantis BRD ekspertu. Tokiu atveju, tęsia M. Konkolewskis, būtina analizuoti ne tik paties vaizdo įrašo autoriaus paskelbtą turinį, bet ir komentarus. Paprastai užtenka pažvelgti į visumą, kad patektume į mazgą – automobilį vairavusį asmenį.
Mano nuomone, neturėtų kilti jokių problemų nustatyti, kas yra šių įžūlių pažeidimų kaltininkas. Labai dažnai pasitaiko, kad pažeidėjas per daug pasako, per daug parašo arba per daug parodo ir dėl to lengviau prieina prie savęs. Tokių asmenų nubaudimą palengvina ir kitiems vairuotojams priklausančių kamerų įrašai.
„Kadangi žinome, kad pažeidėjas vairuoja konkretų BMW modelį, o šis modelis Lenkijos keliuose yra gana retas, taip pat žinome, kad jis vairuoja savotiškai, terorizuodamas kitus vairuotojus, galbūt turėtume kreiptis į liudytojus, kad jie tokius įrašus pateiktų policijai. Tokie įrašai tikrai egzistuoja ir gali padėti nubausti nusikaltėlį“, – pataria Konkolewskis.
Policijai reikia liudytojų
Paprastai tam, kad būtumėte tikri, jog policija pradės tirti bylą, reikia, kad kas nors praneštų apie nusikaltimą. Taigi, jei kas nors nufilmuoja kitą vairuotoją, važiuojantį degant raudonam šviesoforo signalui, ir tada su įrodymais (vaizdo įrašu) praneša policijos nuovadai (vaizdo įrašą taip pat galima atsiųsti), policija mielai imasi nagrinėti šį atvejį. Tačiau informatorius gali būti iškviestas apklausai kaip liudytojas. Jei liudytojas paliudys, kur ir kada buvo padarytas pažeidimas, ir taip pat pateiks įrodymus (vaizdo įrašą), nubausti pažeidėją bus gana paprasta. Mažų mažiausiai automobilio savininkas gaus didelę baudą už tai, kad nenustatė vairuotojo tapatybės.
Policija nemėgsta spidometro įrašų
Paprastai policijos pareigūnai nekreipia per daug dėmesio į spidometro rodmenis, ypač jei liudytojas ką nors seka ir, norėdamas įrodyti, kad kitas asmuo viršija leistiną greitį, užfiksuoja jo spidometro rodmenis. Tai nėra įrodymas, nes, pirma, greičio matuoklių tikslumas toli gražu nėra tobulas ir, antra, nėra jokios garantijos, kad liudytojas važiavo paskui pažeidėją pastoviu atstumu, kuris yra būtina bet kokio matavimo tikslumo sąlyga. Bauda už apsisukimą draudžiamoje vietoje? Štai taip. Už pravažiavimą degant raudonam šviesoforo signalui? Žinoma. Tačiau bauda už tai, kad užfiksavote kito asmens greičio viršijimą, gali būti skiriama tik…. tik liudytojui.
Tačiau Bartekas, kuris didžiuojasi įveikęs 300 km/h barjerą, padarė kitokį pažeidimą: čia šiurkštus pažeidimas akivaizdus ir kalbama ne apie 20 km/h, o apie 160 km/h viršijimą. Nesvarbu, ar iš tikrųjų tai buvo 305 km/h, ar „tik“ 280 km/h – nesvarbu, tai visiškai nepriimtinas vairavimo stilius. Greitį, beje, galima įvertinti pagal kameros vaizdą.
Ar eismo piratas atsakys už savo veiksmus?
„Nieko nėra blogiau už pasyvų policijos elgesį, – sako Konkolewskis. – Jei po kurio laiko paaiškėtų, kad įvyko įspūdinga avarija, kurioje dalyvavo šis asmuo, o jos kaltininkas ilgą laiką nebaudžiamai didžiavosi savo pseudoįvykiais, tai būtų policijos klaida. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau bus atsakyta į klausimą, kas yra šis eismo piratas, terorizuojantis kitus viešajame kelyje, ir jis sulauks pasekmių. Šis klausimas turi būti sprendžiamas, tuo neabejoju“.
Galiausiai ekspertas turi mums gerų naujienų:
„Esu pasirengęs lažintis su jūsų redaktoriumi, kad po šios medžiagos anksčiau ar vėliau policijos pareigūnai pasibels į tariamo šių nusikaltimų vykdytojo duris ir užduos jam nemalonius klausimus.“
