Vilkai Europos Sąjungoje nebebus taip saugomi kaip anksčiau. Antradienį buvo nuspręsta sumažinti šių gyvūnų apsaugos statusą nuo „griežtai saugomų“ iki „saugomų“, pranešė Europos Taryba. Iki sprendimo įsigaliojimo liko keli mėnesiai, tačiau gali būti, kad jis neįsigalios.
Berno konvenciją (Europos laukinės gamtos ir jos buveinių apsaugos konvenciją) pasirašiusių valstybių atstovai balsavo už Europos Sąjungos pasiūlymą pakeisti vilkų (Canis lupus) apsaugos statusą.
Vilkai (mažiau) saugomi
Priėmus šį sprendimą, vilkų statusas bus pakeistas iš „griežtai saugomų“ į „saugomų“. Šį pakeitimą antradienį priėmė Europos Taryba. Galutinis sprendimas šiuo klausimu bus paskelbtas penktadienį.
Sprendimas įsigalios po trijų mėnesių, jei tam neprieštaraus ne mažiau kaip trečdalis Konvenciją pasirašiusių šalių. Tokiu atveju pakeitimai nebus įgyvendinami. Jei tam nepritars mažiau nei trečdalis Konvenciją pasirašiusių šalių, pakeitimai įsigalios tik tose šalyse, kurios jiems pritarė, rašoma oficialioje Europos Tarybos interneto svetainėje.
Berno konvenciją iki šiol ratifikavo 51 šalis, įskaitant Europos Tarybos valstybes nares, keturias Afrikos šalis, Baltarusiją ir Europos Sąjungą. Norint visiškai užblokuoti pakeitimus, jai turėtų nepritarti bent 17 pasirašiusiųjų šalių.
Šia konvencija saugomi laukiniai gyvūnai ir jų buveinės. Europos Sąjungos valstybės narės jos reikalavimus pirmiausia vykdo įgyvendindamos Buveinių direktyvą ir Paukščių direktyvą.
Europoje cenzūruojami vilkai
Europos Sąjungos pasiūlymas pakeisti vilkų statusą Senajame žemyne nėra pirmas tokio pobūdžio pasiūlymas. Panašų pasiūlymą 2022 m. pateikė Šveicarija. Tuomet ši idėja buvo atmesta.
Tačiau vilkai nebuvo vienintelė gyvūnų rūšis, dėl kurios statuso anksčiau buvo suabejota. 2019 m. Norvegija pasiūlė sumažinti baltakakčių žąsų (Branta leucopsis) apsaugos lygį, tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas.
Vilkai ir von der Leyen
2023 m. rugsėjį Europos Parlamente vyko diskusijos, kuriose buvo svarstoma, ar Europos Sąjungos valstybėse narėse turėtų būti sumažinta vilkų rūšių apsauga. Pasisakantieji už plėšrūnų apsaugos apribojimą, be kita ko, teigė, kad šie gyvūnai daro per daug žalos ūkiniams gyvūnams.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, be kita ko, aktyviai pasisakė už vilkų skaičiaus mažinimą Europoje. Įtakinga politikė teigė, kad jų skaičius „kai kuriuose Europos regionuose tapo realia grėsme galvijams, o galbūt ir žmonėms“.
Tačiau vilkų gynėjai gali kelti argumentą, kad L. von der Leyen galimai jaučia asmeninę antipatiją vilkams, nes viena iš plėšrūnų aukų buvo jos ponis.
2022 m. rugsėjį Vokietijos spauda pranešė, kad EK vadovei priklausantį ponį Dolly Beinhorno ganykloje, esančioje už 100 metrų nuo politikės šeimos namų, kuriuose ji su vyru ir septyniais vaikais gyvena nuo 2007 m., ketino sudraskyti vilkai.
Tuo pat metu tyrimai rodo, kad nors vilkai teoriškai gali būti pavojingi žmogui, užpuolimai pasitaiko itin retai. Nepriklausomos organizacijos Norvegijos gamtos tyrimų instituto (NINA) specialistai 2021 m. paskelbtoje ataskaitoje „Vilkų išpuoliai prieš žmones: atnaujinta 2002-2020 m. ataskaita“ teigia, kad rizika, jog vilkas užpuls žmogų, yra labai maža:
„Per 18 metų Europoje ir Šiaurės Amerikoje radome įrodymų, kad buvo užfiksuota tik 12 užpuolimų [prieš žmones – red.], iš kurių du buvo mirtini. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės Amerikoje gyvena beveik 60 000 [vilkų], o Europoje – apie 15 000 [vilkų], kurie dalijasi erdve su milijonais žmonių, akivaizdu, kad užpuolimo rizika yra didesnė už nulį, tačiau per maža, kad ją būtų galima suskaičiuoti,“ – jie tvirtina.
