„Start-Stop“ sistema dabar yra standartinė kiekvieno naujo automobilio įranga. Ji buvo sukurtas siekiant taupyti degalus ir mažinti anglies dioksido bei kitų išmetamųjų dujų kiekį. Praktikoje degalų taupymas yra iliuzinis, o automobilių priežiūros išlaidos yra didesnės. Vis dažniau teigiama, kad „start-stop“ funkcija pagreitina variklio ir pagalbinių dalių nusidėvėjimą. Todėl nenuostabu, kad daugelis vairuotojų jos visai nenaudoja.
„Start-Stop“ sistemos pirmtakas buvo sukurtas 1964 m. Jį sukūrė „Toyota“ ir naudojo „Crown“ modelyje. Aštuntajame dešimtmetyje panaši sistema buvo įdiegta „Fiat Regatta“ automobilyje.
„Start-Stop“ sistemos idėja buvo labai paprasta. Važiuojant mieste automobilis sustoja kelis, keliolika ar keliasdešimt kartų. Stovėdamas prie raudono šviesoforo signalo automobilis stovi apie minutę, o įstrigęs spūstyje – dar ilgiau. Stovint, kai variklis dirba tuščiąja eiga, sunaudojama nedaug degalų, o vidutinis automobilis per valandą darbo sudegina iki 1 litro degalų. Tai reiškia, kad automobilis sunaudoja apie 16,6 ml (mililitrų) degalų per minutės sustojimą prie šviesoforų. Buvo nuspręsta taupyti ir sumažinti anglies dioksido bei kitų išmetamųjų dujų kiekį. Buvo naudojama elektroninė sistema, kuri automatiškai išjungia ir įjungia variklį. Laimei, automobilių gamintojai paliko vairuotojams gelbėjimosi ratą. Tai yra, „start-stop“ funkcija turi jungiklį prietaisų skydelyje.
Kaip veikia „Start-Stop“ sistema?
Apie tai, kad „Start-Stop“ funkcija yra aktyvi, praneša prietaisų skydelyje šviečiantis indikatorius. Kai automobilio su mechanine pavarų dėže vairuotojas sustoja prieš sankryžą, nuspaudžia stabdį, sankabą ir perjungia pavarų svirtį į neutralią padėtį. Sistema automatiškai išjungia variklį. Vairuotojui nuspaudus sankabos pedalą, variklis įsijungia.
Automobiliuose su automatine pavarų dėže sistema (variklio įjungimas ir išjungimas) įjungiama ir išjungiama tiesiog nuspaudus ir atleidus stabdį arba vienu metu perjungus pavarų svirtį į D (įjungta), N (išjungta) padėtį.
Kai sistema išjungia variklį, automobilio išorinis apšvietimas, visos aktyviosios saugos sistemos, priekinio stiklo valytuvai, variklio valdiklis, prietaisų skydelio sudedamosios dalys, ekranas ir (arba) monitorius bei vairuotojo ir keleivių įjungta salono įranga, pvz., šildymas, oro kondicionierius ar garso aparatūra, toliau veikia. Kai variklis išjungtas, visos sistemos maitinamos iš akumuliatoriaus. Akumuliatoriaus įkrovos būklę nuolat stebi atitinkamas jutiklis. Jei akumuliatorius silpnas, „Start-Stop“ funkcija automatiškai išjungiama.
Automobilio konstrukcijos pokyčiai dėl „Start-Stop“ sistemos
„Start-Stop“ sistema yra dar viena elektroninė sistema, valdanti variklį ir sujungta su pavaros bloko valdymo kompiuteriu. Tačiau vien elektronikos nepakanka. Automobiliai su „Start-Stop“ sistema naudoja daug galingesnį starterį, kuris yra brangesnis ir, žinoma, sunaudoja daugiau elektros energijos. Kai variklis išjungiamas, visų sistemų veikimą palaiko akumuliatorius. Todėl reikėjo naudoti šiek tiek kitokios konstrukcijos akumuliatorių, kuris yra atsparesnis giliam išsikrovimui nei standartinis akumuliatorius ir kartu gali greitai sugerti didelį srovės kiekį. Dėl šios priežasties automobiliuose su šia sistema naudojami EFB arba AGM akumuliatoriai (gamintojas nurodo, kokio tipo akumuliatorius turi būti naudojamas konkrečiame automobilyje, jų negalima naudoti pakaitomis). Jie yra brangesni už standartinius akumuliatorius.
Išjungus variklį, tepimo sistema nustoja veikti. Daugumoje šiuolaikinių variklių papildomai įrengtas turbokompresorius. Dėl staigaus tepimo trūkumo turbokompresoriuje gali atsirasti variklinės alyvos likučių koksavimas. Tai viena iš dažniausių šių komponentų pažeidimo priežasčių. Be to, variklis netenka tepimo, todėl jį užvedus reikia laukti, kol tepimo sistema vėl pasieks reikiamą alyvos slėgį ir pradės tiekti variklio alyvą į visus tepimo mazgus. Kai kuriuose automobiliuose yra papildomos turbinos tepimo ir aušinimo sistemos. Dabar variklio alyvos slėgiui palaikyti po to, kai variklis išjungiamas „Start-Stop“ sistema, naudojamos specialios sistemos. Tai, pavyzdžiui, atbuliniai vožtuvai alyvos filtruose, kurie neleidžia alyvai grįžti atgal, kai pavaros blokas išjungtas.
Alternatorius taip pat yra kitokios konstrukcijos, kad galėtų greičiau generuoti srovę ir įkrauti akumuliatorių. Be to, yra apsaugos priemonių, kurios automatiškai išjungia „Start-Stop“ sistemą, pvz., ji gali neveikti esant labai žemai temperatūrai, kai sunaudojama labai daug srovės ir sunku užvesti variklį.
Ginčai dėl „Start-Stop“ sistemos veikimo
Kaip jau rašėme, dėl šios sistemos veikimo sutaupytos lėšos yra iliuzinės. Galbūt žmogui, kuris dažnai važinėja perpildytame mieste, sutaupytos lėšos gali būti pastebimos.
Automobilio variklis labiausiai nukenčia jį užvedant. Jei važiuojate perpildytame mieste su įjungta „Start-Stop“ sistema, variklis įsijungia iki 20-30 kartų per valandą. Tai bus pražūtinga ir turbokompresoriui. Vartojamieji komponentai – starteris, generatorius ir akumuliatorius – yra brangesni nei standartiniuose automobiliuose.
Kai kurie gamintojai siūlo specialių variklinių alyvų, skirtų automobiliams su šia sistema. Tačiau sunku rasti šių alyvų skirtumų, palyginti su variklinėmis alyvomis, skirtomis automobiliams be šios sistemos. Variklio alyvą ir alyvos filtrą rekomenduojama keisti daug dažniau nei įprastai kas metus arba kas 15 000 km. Dėl to vėlgi padidėja eksploatacinės išlaidos.
Vožtuvų pavara dėvisi greičiau. Ypač įtempėjo grandinė. Kiekvieną kartą užvedus variklį prireikia kelių sekundžių, kad grandinė būtų tinkamai įtempta. Jį sukuria hidraulinis įtempiklis, kurio veikimas priklauso nuo variklio alyvos slėgio.
