Lietuva svarsto reikšmingą transporto priemonių techninės apžiūros (TA) sistemos reformą. Birželio 30 d. Seimui pateiktame įstatymo projekte siūloma leisti sertifikuotiems privatiems paslaugų teikėjams – ne tik valstybės patvirtintiems operatoriams, tokiems kaip „Regitra“ ar „TUV Nord Lietuva“, – nuo 2026 m. sausio 1 d. atlikti privalomas technines apžiūras. Nors pasiūlymas dar nepriimtas, jis sukėlė plačias viešas diskusijas.
Dabartinė reformos būsena
Pakeitimų projektas vis dar svarstomas parlamento komitetuose. Jei Seimas pritars reformai ir ją pasirašys prezidentas, ji įsigalios 2026 m. pradžioje. Tai ne pirmas bandymas – panašūs pasiūlymai buvo atmesti 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. viduryje, tačiau naujausia versija sulaukia platesnio politinio palaikymo.
- Registruota Seime: 2025 m. birželio 30 d.
- Dabartinis etapas: Komitetų svarstymai
- Reikalingas: Seimo balsavimas ir prezidento parašas
- Planuojama pradžios data: 2026 m. sausio 1 d.
Ką apima pasiūlymas?
Reforma atvertų TA rinką bet kuriam sertifikuotam automobilių remonto dirbtuvei, atitinkančiai techninius ir akreditacijos reikalavimus. Patikrinimai galėtų būti atliekami kartu su remontu, o tai gali padidinti vairuotojų patogumą ir sutrumpinti laukimo laiką. Paslaugų teikėjams, pažeidžiantiems taisykles ar standartus, numatytos baudos.
Įgyvendinimo mechanizmai
- Privaloma akreditacija ir įrangos standartai
- Patikrinimų duomenys turi būti integruoti su nacionalinėmis sistemomis (LTSA/TKIS)
- Nepriklausomi kokybės patikrinimai, paslėpti auditai ir vaizdo stebėjimas
- Sankcijos už neatitikimą reikalavimams ar sukčiavimą
Kodėl siūloma ši reforma?
Tikslas – sumažinti ilgas eiles, ypač didžiuosiuose miestuose, ir atsižvelgti į būsimus ES reikalavimus dėl metinės senesnių nei 10 metų transporto priemonių patikros. Turint daugiau nei 1,4 milijono tokių automobilių, valstybinė sistema be struktūrinių reformų gali būti perpildyta.
- Sumažintos eilės ir laukimo laikas
- Patogumas: apžiūra + remontas vienoje vietoje
- Padidėjusi konkurencija gali pagerinti aptarnavimą ir kainodarą
Rizika ir kritika
Ekspertai įspėja apie galimus interesų konfliktus – servisai gali praleisti automobilius, kuriuos jie taip pat remontuoja. Kyla susirūpinimas dėl „oficialių“ apžiūrų, kurioms trūksta tikros kokybės, kaip matyti Estijoje ir Lenkijoje, kur gedimų skaičius yra įtartinai mažas. Kritikai teigia, kad be griežtos priežiūros reforma gali padidinti kelių eismo saugumo riziką, o ne pagerinti aptarnavimą.
Europos kontekstas
Daugelis Vakarų šalių leidžia privatiems operatoriams atlikti technines apžiūras pagal griežtus reglamentus. Vokietija naudoja TÜV ir DEKRA, o Jungtinė Karalystė ir Švedija laikosi panašių modelių. Lietuvos konkurencijos taryba remia rinkos liberalizavimą, tačiau pabrėžia tvirtų kokybės kontrolės mechanizmų poreikį.
Kas toliau?
Prieš galutinį balsavimą parlamente reforma turi būti peržiūrėta komitetų. Jei ji bus priimta, ją pasirašys prezidentas ir joje bus numatytas parengiamasis etapas, per kurį aptarnavimo centrai turės atnaujinti įrangą ir gauti akreditaciją. Įgyvendinimas numatytas 2026 m. pradžioje.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
