Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ypatingos skubos tvarka priimtą, su suinteresuotosiomis šalimis nederintą sprendimą, kuriuo nuo gruodžio 1 dienos įsigalios dar labiau sugriežtinta užsieniečių įdarbinimo tvarka. Ji neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir valstybės biudžetui – įspėja verslas.
Anot Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, šis nueinančios valdžios paskutinės minutės sprendimas, kuriuo staiga keičiama beveik du metus veikusi užsieniečių įdarbinimo tvarka, smarkiai apribos trūkstamų darbuotojų pritraukimą į Lietuvą. Jis priduria, kad nuo VRM sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo numatytas laikotarpis – vos mėnuo, kuris yra per trumpas verslo procesus pritaikyti prie pokyčių.
„Tokius Vidaus reikalų ministerijos ir kitų atsakingų institucijų veiksmus laikome neproporcingais ir neatsakingais. Dėl staiga įgyvendinamų apribojimų vien tik mūsų aljanso įmonės negalės įdarbinti 4,2 tūkst. vairuotojų iš užsienio“ – teigia P. Drižas.
VRM sprendimu, nuo gruodžio mėnesio įsigalios sugriežtintos sąlygos užsieniečiams pateikti prašymus leisti laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugos teikėjus. Esminis pakeitimas – Lietuvoje siekiantys įsidarbinti trečiųjų šalių piliečiai galės kreiptis tik į savo šalyje veikiantį išorės paslaugų teikėjo padalinį.
Pasak P. Drižo, pastaruosius keletą metų trunkanti nepastovi imigracijos politika, nuolat griežtinami reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui ir valstybės biudžetui. „Transporto sektorius jau dabar fiksuoja neigiamus ženklus – mažėja įdarbintų vairuotojų skaičius, o transporto įmonių lūkesčių vertinimas yra vienas prasčiausių per visą stebimą laikotarpį”, – sako P. Drižas.
„Sodros“ duomenimis, šių metų balandį sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojų, apdraustųjų visų rūšių socialiniu draudimu, buvo 88,7 tūkst. Iki tol stabiliai augęs vairuotojų skaičius per kelis mėnesius staigiai krito 20 proc., arba iki 71,1 tūkst. šį rugsėjį.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros kiekvieną mėnesį teikiama statistika, kuria matuojami verslo padėties pasikeitimai per paskutinius 3 mėnesius, sausumos transporto įmonių padėtis neigiamai vertinama jau 21 mėnesius iš eilės. Paskutinį kartą panaši tendencija fiksuota 2008-2010 m. finansų krizės metu – tuomet neigiamų vertinimų serija truko 27 mėnesius.
Pasak P. Drižo, verslo pesimistiniai lūkesčiai siejami ne tik su stagnuojančia rinka, tačiau ir su Lietuvoje priimtais reguliaciniais suvaržymais. Nuo 2025 metų pradžios įsigalios užsieniečių teisinės padėties įstatymo ribojimai, kurie numato sugriežtintą užsieniečių įdarbinimo kvotos mechanizmą. Jo vertinimu, šie su visuomene ir verslu nederinti sugriežtinimai stabdys darbuotojų iš užsienio pritraukimą ir naujų darbo vietų kūrimą.
TTLA vertinimu, užsieniečių įdarbinimą ribojantys sprendimai turėtų būti priimti kompleksiškai, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo, darbo rinkos, verslo konkurencingumo ir ekonominių argumentų visumą. Krovininio kelių transporto eksporto apimtys, sudarančios trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, tiesiogiai priklauso nuo galimybių pritraukti vairuotojus iš užsienio. 2014-2023 m. krovininio kelių transporto eksportas išaugo nuo 1,6 mlrd. iki 5,8 mlrd. eurų arba 3,6 karto, o vairuotojų skaičius didėjo 42,7 tūkst. arba 1,9 karto.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2023 m. transporto ir saugojimo sektorius sumokėjo 867 mln. eurų mokesčių, o vien per 2024 m. pirmuosius tris ketvirčius – beveik 792 mln. eurų. TTLA prognozuoja, kad 2024 m. transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai perkops 1 mlrd. eurų ribą.
„Jeigu valstybė sudarytų geresnes sąlygas užtikrinti reikiamą darbo jėgos rezervą iš užsienio, sektorius kitais metais galėtų sunešti 1,2 mlrd. eurų mokesčių. Priešingu atveju paslaugų eksporto pajamos, o taip pat mokesčių surinkimas gali mažėti“, – sako P. Drižas.
