Šiais laikais vanduo vietoj radiatoriaus skysčio gali kelti nuostabą, tačiau anksčiau tai buvo įprasta. Verta žinoti, ar į automobilio aušinimo sistemą galima pilti vandenį ir kokios pasekmės gali kilti, jei vietoj aušinimo skysčio naudojamas vanduo. Toliau pateikiamas straipsnis išsklaidys bet kokias abejones šia tema.
Ar radiatorius aušina variklį, jei jame yra vandens?
Taip, kiek įmanoma. Vanduo yra vidaus degimo variklių šaldymo priemonė, o tropinio ir atogrąžų klimato šalyse jam netgi teikiama pirmenybė prieš aušinimo skystį. Visa tai dėl to, kad jis greičiau praranda temperatūrą.
Čia verta apsvarstyti, kokios yra bendrosios savybės ir kas yra aušinimo skystis. Daugumos rinkoje esančių šio tipo preparatų pagrindą sudaro etilenglikolis. Šis sudaro puikų mišinį su vandeniu. Jis praturtintas priedais, apsaugančiais transporto priemonės aušinimo sistemą nuo apnašų susidarymo ir rūdijimo.
Aušinimo skystis turi daug kitų privalumų. Visų pirma jo užšalimo temperatūra gali būti žemesnė nei minus 30 ℃, o virimo temperatūra 110℃ ir daugiau ℃. Tai fizikinės savybės, gerokai pranašesnės už gryno vandens, kuris, šiaip ar taip, stingsta maždaug 0 ℃ temperatūroje ir verda maždaug 100 ℃ temperatūroje. Todėl aušinimo skystis naudingas ir žiemą, ir vasarą.
Taip pat verta paminėti, kad eksploatuojant šiuolaikines transporto priemones aušinimo sistemoje susidaro slėgis, kuris dar labiau padidina esančio skysčio virimo temperatūrą. Taip pat skaitykite: „Aušinimo skysčio lemputė – ką reiškia ir ką daryti, kai ji užsidega?“.
Ar vanduo radiatoriuje gali turėti neigiamą poveikį?
Tačiau aušinimo sistemos užpildymas vandeniu turi nemažai trūkumų, kurie mūsų klimato sąlygomis yra bene labiausiai paplitę. Tarp jų yra šie:
- Gryno vandens virimo temperatūra yra žemesnė nei aušinimo skysčio – vasarą dėl to variklis gali perkaisti, pvz., spūstyse ir esant įjungtam oro kondicionieriui. Kai kuriose transporto priemonėse tai gali sukelti rimtų gedimų, pvz., galvutės deformaciją arba įtrūkimą;
- Aušinimo sistemoje kaupiasi apnašos – ištirpę mineralai nusėda iš vandens, kai jis šyla ir atvėsta. Šios nuosėdos sukietėja ir sudaro vadinamąsias apnašas. Jos gali užkimšti aušinimo skysčio tekėjimo kanalus variklyje, radiatoriuje ir šildytuve;
- Greitesnis vandens siurblio nusidėvėjimas – grynas vanduo pasižymi prastesnėmis tepimo savybėmis nei aušinimo skystis, todėl vandens siurblio mentės dėvisi greičiau. Be to, žalos padaro minėtos nuosėdos;
- Variklio ir aušinimo sistemos komponentų rūdijimas iš vidaus – grynas vanduo neapsaugo nuo rūdžių, o jas skatina;
- Aukšta gryno vandens užšalimo temperatūra – žiemą važiuojant vandeniu reikia iš aušinimo sistemos išpilti visą skystį ir prieš važiuojant jį papildyti. Anksčiau tai buvo įprastas reiškinys, nes senais laikais žmonės neturėjo galimybės naudotis aušinimo skysčiu, tačiau šiandien to nebereikia.
Kas nutinka žiemą, jei automobilio aušinimo sistemoje užpiltas vanduo?
Žiemą palikus automobilį per naktį su vandeniu pripildyta aušinimo sistema, transporto priemonei gali kilti liūdnų pasekmių. Fizikas vandens užšalimą apibūdintų kaip kristalizaciją. Kietėjimo metu skysčio molekulės pradeda jungtis į taisyklingas struktūras. Vykstant šiam procesui jos juda, todėl didėja jų tūris.
Netoli kietėjimo temperatūros šio skysčio tūris yra didžiausias (apie 4 ℃). Keisdamas savo agregatinę būseną, jis plečiasi ir, neturėdamas išėjimo, sukelia indo destrukciją. Taip atsitinka ir automobilių aušinimo sistemoje, pripildytoje vandens. Geriausiu atveju radiatorius taps nesandarus, blogiausiu – dėl didžiulės jėgos, kuria užšąlantis vanduo spaudžia sieneles, variklio blokas įtrūks ir bus visiškai sunaikintas. Taip pat skaitykite: „Tipiniai aušinimo sistemos gedimai – ypač pavojingi vasarą“.
Ar galima aušinimo skystį maišyti su vandeniu?
Taip, tai galima padaryti. Avariniais atvejais į aušinimo sistemą, pripildytą specialaus skysčio, įpilti vandens yra visiškai priimtina ir nesukels jokių nemalonių pasekmių varikliui. Tačiau reikia nepamiršti kelių pagrindinių taisyklių:
- Į aušinimo sistemą pilkite tik demineralizuotą vandenį! Gamybos proceso metu jis buvo išvalytas nuo mineralų, kurių paprastai būna skystyje ir kurie sukelia apnašų susidarymą. Demineralizuoto vandens galima įsigyti prekybos centruose (naudojamas lygintuvams), automobilių parduotuvėse ir degalinėse. Būtinai venkite maišyti aušinimo skystį su vandentiekio ar mineraliniu vandeniu, o jei esate priversti tai daryti, pašalinę gedimą būtinai pakeiskite aušinimo sistemos turinį specialiu aušinimo skysčiu;
- Nepamirškite, kad aušinimo skysčio praskiedimas vandeniu keičia jo fizikines savybes – virimo ir kietėjimo temperatūras. Jei papildėte didelį kiekį, pvz., 5 litrus vandens, į sistemą būtinai įpilkite radiatoriaus skysčio koncentrato. Šis susimaišys su variklyje esančiu vandeniu. Norint patikrinti sistemoje esančio aušinimo skysčio kokybę, galima naudoti vienkartinius testerius, kurie parodo skysčio užšalimo temperatūrą;
Rožinis ar mėlynas – kuo skiriasi šie aušinimo skysčiai?
Spalvos paprastai neturi reikšmės. Iš tikrųjų dauguma šiandien rinkoje esančių aušinimo skysčių yra pagaminti etilenglikolio pagrindu, o gaminio aprašyme gali būti nurodyta, kad jie maišosi su kitais aušinimo skysčiais.
Tačiau visuotinai pripažįstama, kad, pavyzdžiui, raudonas skystis skirtas „Volkswagen“ grupės automobiliams. Visa tai dėl to, kad tokios spalvos yra originalus G12 reikalavimus atitinkantis aušinimo skystis, skirtas šios markės automobiliams.
Aušinimo skysčio spalva iš tikrųjų skirta parodyti, kad sistema nėra pripildyta vandens. Be to, dėl ryškios spalvos lengva nustatyti nuotėkius.
Kaip pasirinkti geriausią aušinimo skystį?
Pasirinkti tinkamą radiatoriaus skystį padės jūsų transporto priemonės savininko vadovas. Visada naudokite gamintojo patvirtintą aušinimo skystį (tai taip pat taikoma alyvai, vairo stiprintuvo skysčiui ir t. t.), atitinkantį tam tikrus eksploatacinių savybių standartus. Jei abejojate, patartina apsilankyti automobilių parduotuvėje, kur darbuotojai parinks tinkamą aušinimo skystį pagal transporto priemonės VIN numerį.
Atminkite, kad aušinimo skystis yra labai toksiškas!
Radiatoriaus skystis yra nuodingas, todėl su juo reikia elgtis atsargiai! Niekada jo neišpilkite ant žemės ir nelaikykite atvirose talpyklose! Išgėrus skysčio, net ir mažos dozės gali būti mirtinos, todėl saugokite jį nuo vaikų ir gyvūnų!
