Ne visi vairuotojai žino, kad didžiausias slėgis, iki kurio galima pripūsti padangas, paprastai yra daug didesnis nei rekomenduoja transporto priemonės gamintojas. Iš kur jį skaityti ir kada juo naudotis?
Net ir geriausia padanga negalės užtikrinti gerų valdymo savybių, jei ji bus netinkamai pripūsta. Dėl nepakankamo oro pripūtimo gerokai sumažėja vairavimo tikslumas, padidėja degalų sąnaudos ir kyla mechaninių pažeidimų arba padangos perkaitimo pavojus, nes dėl trinties ir nuolatinio lenkimo ji įkaista iki aukštos temperatūros. Dėl labai per mažo oro pripūtimo padanga staigiai manevruojant gali net „nulėkti“ nuo ratlankio.
Per didelis padangų slėgis taip pat nėra naudingas. Kraštutiniais atvejais dėl to gali sprogti padanga ir įvykti avarija. Laimei, rizika, kad taip nutiks, yra nedidelė, jei padangos nėra įbrėžtos ar mechaniškai pažeistos, o vairuotojas jas šiek tiek per daug pripūtė. Kodėl? Verta žinoti, kad yra dvi padangų slėgio ribos. Vieną – optimalų – rekomenduoja transporto priemonės gamintojas ir jį galima rasti, pavyzdžiui, po degalų bako dangteliu. Kitą – maksimalų – nustato padangų gamintojas ir nurodo ant padangos šoninės sienelės. Skirtumas tarp šių dviejų dydžių yra didelis ir gali viršyti 1 barą. Ir tiek sunku pripūsti ratus kompresoriumi net ir labai perkalibruotu manometru.
Didžiausias padangų slėgis
Didžiausias leistinas slėgis užrašytas ant padangos šoninės sienelės. Paprastai jis rašomas didžiosiomis raidėmis ir gali būti, pavyzdžiui, „MAXIMUM PRESSURE 350 kPa“ arba „MAXIMUM INFLATION PRESSURE 350 kPa“. Tai reiškia, kad atitinkama padanga gali būti pripūsta iki 350 kilopaskalių arba 3,5 baro. Didžiausia vertė taip pat greičiau nurodoma su saugumo atsarga – nesena ar nepažeista padanga turėtų atlaikyti daugiau – tačiau padangų gamintojas nebeužtikrina tokio pripūtimo pasekmių.
Kada verta pripūsti padangas
Žinoma, tai nereiškia, kad padangas reikia pripūsti didesniu slėgiu, nei rekomenduoja automobilio gamintojas. Taigi kodėl yra du padangų slėgio lygiai? Kartais praverčia rezervas – didžiausias leistinas padangų slėgis. „Pirelli“ teigia, kad jis gali būti naudojamas, pavyzdžiui, važiuojant su labai dideliu kroviniu arba velkant.
Tie, kurie retkarčiais naudoja automobilį trasoje, gali eksperimentuoti su slėgiu, pavyzdžiui, norėdami kompensuoti polinkį į nepakankamą posūkį, o silpno automobilio atveju – ir sumažinti pasipriešinimą riedėjimui. Stipriai pripūstos padangos turi mažesnę deformaciją, o tai gali turėti įtakos stabdymo keliui ir automobilio valdymui, pavyzdžiui, padidėja polinkis nepakankamai sukti arba per daug sukti, ypač ant slidžios dangos.
Labai pripūstos padangos pasipriešinimas riedėjimui gali sumažėti, tačiau ne tiek, kad būtų pateisinamas maksimalaus leistino slėgio padidinimas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad smarkiai „pripūsta“ padanga pradeda mažiau lankstytis, todėl sumažėja važiavimo komfortas. Kadangi padanga mažiau filtruoja kelio trūkumus, amortizatoriai, spyruoklės, įvorės ir kiti pakabos komponentai turi dirbti intensyviau, o tai akivaizdžiai pagreitina jų nusidėvėjimą. Gali sutrumpėti ir pačios padangos tarnavimo laikas: dėl per didelio oro pripūtimo paprastai intensyviau dilsta centrinė protektoriaus dalis.
