Dauguma automobilio komponentų yra pagaminti iš plieno. Deja, jie linkę rūdyti. Todėl kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kaip pašalinti rūdis, nes tai gali veiksmingai sustabdyti automobilio gedimą.
Didžiausias vairuotojų priešas – rūdys. Jei korozija pažeidžia transporto priemonės konstrukcinius komponentus, įskaitant statramsčius ar pakabos tvirtinimo taškus, paprastai remontas būna neekonomiškas. Tai užantspauduoja sprendimą transporto priemonę atiduoti į metalo laužą arba parduoti veltui.
Korozija yra klastingas priešas, panašus į… ledkalnį. Abiem atvejais matoma tik viršūnė, o visa kita yra paslėpta. Korozija gali atsirasti ant vidinių ar nematomų sudedamųjų dalių arba po dažais. Kai atsiranda vadinamosios pūkų žymės, rūdžių užkrėstas plotas gali būti daug didesnis. Labai dažnai po pažeistais dažais taip pat atsiranda skardos perforacijų.
Korozijos procesus galima gerokai sulėtinti. Žinoma, geriausias sprendimas yra prevencija ir gamyklos apsaugos gerinimas. Jei jos nepasirinkote arba jei rūdys atsirado, pavyzdžiui, dažų atplaišoje, verta imtis prevencinių priemonių. Pašalinti rūdis iš automobilio kėbulo gali būti nesudėtinga. Tai galite padaryti ne tik patys, bet – jei tik nereikia kovoti su rūdimis ant važiuoklės – net ir automobilių stovėjimo aikštelėje po daugiabučiu. Kartu pabrėžkime, kad mechaninė-cheminė kova su rūdimis turi prasmę, jei nėra perforacijos – kai detalė smarkiai surūdija, ją tenka keisti arba remontuoti.
Prieš pradedant darbą reikia pasiruošti reikiamus produktus ir įrankius. Būtiniausi reikmenys yra plokščias atsuktuvas laisvoms rūdims nuplėšti, švitrinis popierius arba metalinis šepetys stipriau prikibusioms rūdims šalinti, ištraukimo benzinas ir rūdžių inhibitorius, pvz., reaktyvusis gruntas, kuriuo galima padengti metalą.
Kaip pašalinti kėbulo ir važiuoklės rūdis?
Pirmasis žingsnis kovojant su rūdimis – nuvalyti paviršių. Ne tik laisvą paviršių, bet ir tą, kuris yra tvirčiau pritvirtintas prie skardos. Tai galima atlikti cheminėmis priemonėmis, švitriniu popieriumi, šepečiu arba šlifuokliu. Darbo sritis turėtų apimti ne tik tą vietą, kurioje jau yra korozinės veiklos požymių vadinamųjų duobučių pavidalu. Šlifuodami įsitikinkite, kad rūdys neprasiskverbia po dažais. Tokiu atveju verta apsvarstyti galimybę taškiniu būdu nušlifuoti iš pažiūros sveiką dažų sluoksnį ir pašalinti po juo jau esančią koroziją.
Ar rūdis reikia nušlifuoti iki plikos skardos? Čia nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad taip, kiti – kad ne, nes rūdžių taip pat negalima visiškai pašalinti, tačiau yra ir tokių, kurie teigia, kad pašalinus laisvą rūdžių sluoksnį pakanka apsaugos nuo korozijos, kuri rekomenduojama kai kurių korozijos inhibitorių instrukcijose. Vieno dalyko negalima paneigti – geriau daryti bet ką, nei nieko nedaryti.
Kai lakštinis metalas nuvalytas, kitas žingsnis – kruopščiai nuplauti paviršių, ant kurio dirbome, ekstrakciniu benzinu. Kitas kovos su rūdimis etapas – antikorozinio preparato naudojimas. Tai gali būti atskira rūdis surišanti priemonė arba dažai ar gruntas su antikoroziniu priedu. Šiuo atveju pasirinkimo teisė priklauso nuo darbus atliekančio asmens. Labai svarbu laikytis instrukcijose pateiktų rekomendacijų. Prieš dengiant dažais, antikorozinį priedą gali tekti naudoti du kartus arba prieš dengiant dažais gali tekti laikytis tam tikro džiūvimo laiko.
Verta prisiminti, kad, panaudojus antikorozinį preparatą, rūdžių pažeistą vietą galima dažyti, tačiau tai nėra būtina. Jei šalinate rūdis nuo purvasaugių, bagažinės kampų ar po kėbulu esančių komponentų vidinės pusės, juos galite palikti panaudoję antikorozinį inhibitorių arba reaktyvųjį gruntą – žinoma, jei tai leidžia preparato gamintojas.
Užbaigus rūdžių šalinimo ir dažymo darbus, svarbu reguliariai tikrinti suremontuotos vietos būklę ir palaikyti gerą jos būklę taikant apsaugos ir priežiūros priemones.
