Pastaruoju metu Ispanijoje vykusios diskusijos dėl žaliu rėmeliu įrėminto greičio ženklo sukėlė ir visuomenės susidomėjimą, ir painiavą. Nors vizualiai panašus į standartinius greičio ribojimo ženklus, ši siūloma versija turi žalią apvadą ir yra skirta tik rekomendacijai, o ne privalomam apribojimui. Štai ką tai reiškia ir kodėl Lietuvos savivaldybės turėtų į tai atkreipti dėmesį.
Vizualinis pakeitimas su konkrečiu tikslu
Žaliais rėmeliais įrėmintas greičio ženklas imituoja tradicinį dizainą: baltas fonas ir juodi skaičiai, tačiau vietoj raudono rėmelio, rodančio teisinį vykdymą, žalias kraštas rodo neįpareigojančią rekomendaciją. Šie ženklai siūlomi naudoti šalia mokyklų, ligoninių ar pėsčiųjų zonose, kur saugumas yra labai svarbus, skatinant vairuotojus sulėtinti greitį netaikant baudų.
Nėra oficialaus statuso – tik koncepcija
Ispanijos eismo generalinis direktoratas (DGT) oficialiai paneigė bet kokius planus įtraukti žalią ženklą į savo nacionalinį kelio ženklų katalogą. Nors ženklo vaizdai retkarčiais pasirodo socialinėje žiniasklaidoje, DGT paaiškino, kad oficialus pasiūlymas ar įgyvendinimas dar nevykdomas. Tai pabrėžia augančią dezinformacijos įtaką eismo temomis.
O kaip Europoje ir Lietuvoje?
Daugelis Europos šalių, įskaitant Lietuvą, jau naudoja rekomenduojamo greičio ženklus, dažniausiai mėlyname fone. Šie kvadratiniai mėlyni ženklai su skaičiumi yra tik rekomendacinio pobūdžio ir už jų nesilaikymą baudos neskiriamos. Žalios spalvos, kaip vizualinio skiriamojo ženklo, naudojimo idėja yra nauja, tačiau ES lygmeniu nereglamentuojama.
LEZ ženklai: realūs pokyčiai Ispanijoje
Nors žalias greičio ženklas išlieka konceptualus, Ispanija įvedė naują realų ženklą: raudoną apskritimą su automobiliu, apsuptu juodų taškelių, žymintį mažos taršos zonas (LEZ). Šios zonos riboja teršiančių transporto priemonių patekimą į miesto teritorijas, kuriose gyvena daugiau nei 50 000 gyventojų. Daugelyje Ispanijos miestų dabar taikomi LEZ apribojimai, atitinkantys platesnę ES aplinkosaugos politiką.
Ar Lietuva turėtų priimti panašius ženklus?
Šiuo metu Lietuva nenaudoja žalių greičio ženklų. Tačiau ES žaliojo kurso kontekste tokios priemonės galėtų tapti aktualios. Vietos savivaldybės galėtų ištirti unikalius ženklinimo sprendimus, skirtus pėsčiųjų saugumui skatinti ir miesto išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti.
Kokia jūsų nuomonė? Ar pagal užsakymą sukurti greičio ribojimo ženklai galėtų pagerinti kelių eismo saugumą šalia mokyklų ar ligoninių Lietuvoje? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose.
