Kiek iš tikrųjų galite nuvažiuoti užsidegus degalų lemputei ir ar kompiuterio nurodytas atstumas yra teisingas? Patikrinome.
Daugeliui vairuotojų užsidegusi degalų lemputė tarsi magnetas traukia į artimiausią degalinę. Ilgalaikis važiavimas ant rezervo nėra nei malonus savininkui, nei sveikas pavaros agregatui. Jei kelyje neteisingai apskaičiuosite degalų kiekį ir jų pritrūksite, vėliau gali kilti problemų užvedant automobilį po degalų papildymo iš kanistro. Nešvarumai iš bako gali būti įsiurbti į variklį kartu su degalų likučiais, o tai gali pažeisti degalų filtrą ar net purkštukus. Taip pat kyla pavojus, kad degalų sistema gali užsikimšti oru, tačiau šie nepatogumai neturėtų pasireikšti masiškai.
Kiek galima pravažiuoti užsidegus degalų lemputei?
Atsižvelgdami į tai, nusprendėme atlikti bandymą, kad atsakytume į klausimą, kokį atstumą galima nuvažiuoti nuo tada, kai užsidega atsarginė lemputė, iki kol transporto priemonė visiškai sustoja, ir patikrinti, ar borto kompiuteriai nepakankamai įvertina numatytą nuvažiuojamą atstumą.
Bandyme dalyvavo trys skirtingi automobiliai: 20 metų senumo „Renault Megane“ su 1,6 benzininiu varikliu, naujasis „Fiat Tipo 1.4 T-Jet“ (benzininis variklis su turbokompresoriumi) ir „Volkswagen Golf 2.0 TDI“ (modernus turbodyzelinis variklis). Kad rezultatai būtų kuo patikimesni, buvo sukurta situacija, kai visuose automobiliuose vienu metu užsidegė degalų lemputės, o automobiliai kartu važiavo vienu maršrutu, vedančiu per Vilniaus centrą, aplinkkelį ir šalutinius kelius. Todėl vairavimo sąlygų ir greičio įtaka visiems trims rezultatams buvo vienoda.
Kiek senesnės kartos automobilis važiuos su rezervu?
„Renault Megane“ vairuotojas turėjo tik klasikinį indikatorių su geltona šviesa, kuris mirksėjo posūkiuose ir greitėjant apie 30 kilometrų, kol galiausiai įsijungė „rezervas“. Kol degalų lygio bake rodyklė palietė apatinį ribotuvą, automobilis buvo nuvažiavęs 80 km. Dar 40 km buvo nuvažiuota, kai rodiklis rodė nulį. Tai reiškia, kad su rezervu galima nuvažiuoti 120 km, o nuo pirmųjų kontrolinės lemputės mirksėjimų – net 150 km.
Atsargų diapazonas – šiuolaikinis benzininis automobilis
Vos 30 km nuvažiavus užsidegus rezervo lemputei, „Fiat Tipo“ borto kompiuteris nustojo prognozuoti ridą. Tokioje situacijoje silpnesnių nervų vairuotojas linkęs vis nekantriau ieškoti degalinės. Kaip paaiškėja, visiškai be reikalo. Benzininis „Fiat Tipo“ variklis užgeso nuvažiavus 125 km, kai užsidegė atsargų lemputė. Tai reiškia, kad nuo tada, kai pasirodė pranešimas apie nulinę ridą, nuvažiuota 95 km.
Atsarginis atstumas – šiuolaikinis dyzelinis automobilis
Matuoklis ir „Golf“ borto kompiuteris veikė šiek tiek tiksliau. Modernus dyzelinis automobilis su rezervu nuvažiavo 90 km ir dar 70 km su nulinės ridos indikacija. Iš viso su atsarga nuvažiuota 160 km. Važiuojant „rezervo“ didelio suspaudimo „Volkswagen Golf“ elgėsi panašiai kaip ir „Fiat“ – staiga pašokdavo ir sustodavo.
Pabrėžkime, kad visi automobiliai buvo vairuojami įprastai. Taikant ekologiško vairavimo metodus (mažesnės apsukos, ankstyvas variklio stabdymas prieš artėjant prie sankryžų, greičio ribojimas greitkeliuose ir t. t.) „Golf“ tikriausiai būtų nuvažiavęs 200 km, o gal ir daugiau.
Rezervo diapazonas – faktinis, prognozuojamas ir esant nulinei indikacijai
Automobilis | Faktinis rezervo diapazonas | Prognozuojamas rezervo intervalas | Diapazonas esant nulinei indikacijai |
|---|---|---|---|
Renault Megane 1.6 (1998) | 120 km | nustojo rodyti prognozuojama atstumą | 40 km |
Fiat Tipo 1.4 T-Jet (2017) | 125 km | 30 km | 95 km |
Volkswagen Golf 2.0 TDI (2017) | 160 km | 90 km | 70 km |
Todėl daugeliui vairuotojų gerai žinoma taisyklė, kad galima nuvažiuoti bent 50 km su atsarga, nekeičiant vairavimo stiliaus į ekonomišką ir nesumažinant greičio greitkelyje žemiau leistinos ribos, yra visiškai saugi. Siekdami užtikrinti klientų gerovę, automobilių gamintojai kalibruoja prognozuojamus ridos rodiklius su saugumo atsarga. Tai pasitarnauja ir automobilio mechanikai – kai degalų lygis nukrenta beveik iki nulio, padidėja rizika, kad į degalų sistemą pateks nešvarumų, kurie gali užkimšti filtrą, sugadinti siurblį ir net purkštukus.
Kaip sužinoti, ar jūsų automobilyje baigiasi degalai?
Kai degalų lygis bake yra labai žemas, variklis gali prarasti galią arba laikinai nustoti veikti – dažniausiai važiuojant posūkyje arba įkalnėje. Tai tikrai paskutinis raginimas papildyti degalų atsargas. Nepatartina toliau važiuoti, kol degalai pasibaigs. Dėl to degalų sistema gali užsikimšti oru.
Ką daryti, jei kelyje pritrūko degalų?
Kai variklis užgęsta, atjunkite sankabą ir, važiuodami su pagreičiu, pasitraukite į dešinę eismo juostą, o geriausiai – į kelkraštį ar šalutinį kelią. Po to belieka įvertinti situaciją. Naudodamiesi navigacine sistema arba išmaniuoju telefonu galite pabandyti rasti artimiausią degalinę. Jei ji yra už 2-3 km nuo automobilio, kelionė iki jos pėsčiomis gali būti naudingesnė laiko atžvilgiu nei pagalbos kelyje iškvietimas. Degalų pristatymo paslauga yra įtraukta į daugelį AC ir pagalbos kelyje polisų. Tačiau tai nereiškia, kad ja galima piktnaudžiauti – paprastai apsiribojama 1-2 degalų pristatymais per metus.
Varikliui užvesti nereikia didelio degalų kiekio. Pakanka 5 litrų plastikinio kanistro, kurį galima įsigyti beveik visose degalinėse. Pripildžius degalų, uždegimo raktelį galima kelis kartus pasukti arba paspausti užvedimo mygtuką taip, kad būtų įjungtas uždegimas (vienas trumpas paspaudimas). Kiekvieną kartą taip bus įjungiamas degalų siurblys, kuris išjudins sistemoje esančius degalus ir pašalins didesnius oro burbuliukus.
Naujesniuose automobiliuose, kuriuose įrengta sistema, neleidžianti įpilti netinkamų degalų, ne visada įmanoma įpilti degalų iš kanistro. Apsauginį dangtelį galima atrakinti naudojant specialų piltuvėlį (jei jis įrengtas, paprastai būna paslėptas po bagažinės grindimis). Jei jo nėra, vienintelė galimybė – pirštu arba atsuktuvu atlaisvinti užraktą (nenaudokite didelės jėgos). Alternatyva – degalus pilti labai lėtai.
Dyzelinių variklių atveju galimas rimtas degalų sistemos užsikimšimas, kuris, laimei, mažai tikėtinas, jei pirmą kartą užgesus varikliui nebuvo bandyta jo užvesti. Jei dyzelis atsisako užvesti pasukus uždegimo raktelį, bandymai kelis kartus pasukti uždegimo raktelį išlieka. Kai kuriuose modeliuose – daugiausia senesniuose – yra rankinis degalų siurblys.
Jei po bandymų įpurkšti dyzelino variklis neužsiveda, turite naudoti įpurškimo siurblio ventiliacijos angas ir net išpurkšti purkštukus. Tačiau tai nėra užduotys, su kuriomis vidutinis vairuotojas gali susidoroti lauko sąlygomis. Jei variklis neužsiveda, paskutinė išeitis prieš kviečiant pagalbą kelyje gali būti panaudoti avarinio užvedimo preparatą arba kabinos valiklį. Jis purškiamas tiesiai ant variklio oro išleidimo vamzdžio. Po šio apdorojimo pavaros agregatas turėtų „užsivesti“.
