Kuo skiriasi aktyvios ir pasyvios automobilio saugumo sistemos? - Reidas Official
Patarimai ir rekomendacijos

Kuo skiriasi aktyvios ir pasyvios automobilio saugumo sistemos?

Kiekvieną kartą sėsdami prie automobilio vairo rizikuojate. Juk vairuoti toną ar daugiau metalo yra pavojinga užduotis, jau nekalbant apie visus kitus žmones, kurie daro tą patį aplink jus. Laimei, automobilių gamintojai stengiasi sumažinti šią riziką, aprūpindami savo kūrinius įvairiais automobilių saugos įtaisais ir sistemomis. Jos skirstomos į dvi atskiras kategorijas – aktyviosios ir pasyviosios saugos priemonės. Dažnai klausiama, koks yra tikrasis skirtumas arba kas yra svarbiausia diskusijoje apie aktyviąsias ir pasyviąsias saugos priemones. Abu tipai skirti užtikrinti jūsų išgyvenimą, tačiau žinojimas, kaip jie atlieka savo darbą, yra svarbi informacija, galinti turėti įtakos jūsų sprendimui perkant automobilį.

Aktyviosios ir pasyviosios saugos funkcijos

Prieš pradedant gilintis į tai, kokios transporto priemonės saugos priemonės priskiriamos kiekvienai kategorijai, geriausia paaiškinti, kaip veikia aktyviosios ir pasyviosios saugos priemonės automobilyje.

Pasyviosios saugos sistemos yra tos, kurios įsijungia įvykus avarijai ar susidūrimui. Kol jūsų automobilis su kuo nors nesusidurs, jūs greičiausiai niekada nesužinosite, kad jos yra. Tačiau jos labai padeda sumažinti žalą tiek automobiliui, tiek jo keleiviams.

Aktyviosios transporto priemonių saugos sistemos yra šiek tiek kitokios. Nors jos gali padėti sumažinti žalą, jų pagrindinis tikslas – jos visiškai išvengti. Šios transporto priemonių saugos priemonės stebi situaciją aplink automobilį ir įspėja vairuotoją apie gresiantį pavojų; jų paskirtis – kiek įmanoma užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Kai kuriais atvejais jos gali įsijungti automatiškai, tačiau kai kuriais atvejais reikia, kad vairuotojas imtųsi veiksmų.

aktyvios automobilio saugumo sistemos
Aktyvios automobilio saugumo sistemos

Įprastos pasyviosios saugos funkcijos

Turint omenyje visas šiandien mums prieinamas pažangias technologijas, šiek tiek stebina, kiek nedaug pasyviosios saugos įrenginių turi mūsų automobiliai. Teigiama, kad kiekviena iš išvardytų pasyviosios saugos priemonių yra standartinė visų šiuolaikinių automobilių įranga, nesvarbu, ar tai būtų nebrangūs „Nissan“ automobiliai, ar tokie prabangūs kaip „Rolls-Royce“. Tai yra:

  • Saugos diržai: Pirmą kartą šie prietaisai buvo pradėti naudoti XIX a. pabaigoje, tačiau šiuolaikiniai jų pavyzdžiai yra gerokai patobulinti, palyginti su tuo, kas iš pradžių buvo tik juosmens juosta. „Volvo“ pirmą kartą pristatė trijų taškų saugos diržą 1959 m., o „Mercedes-Benz“ 1981 m. pridėjo išankstinio įtempiklio technologiją. Dabar saugos diržai geriau priglunda prie žmogaus kūno ir, keleiviui staigiai pajudėjus, beveik iš karto įsitempia. Saugos diržai yra labiausiai matomas pasyviosios saugos dalis. Jie užtikrina, kad vairuotojai ir keleiviai būtų saugūs savo sėdynėse, o ne katapultuotųsi pro langus ar po saloną ir nesukeltų sunkių sužalojimų ar mirčių.
  • Oro pagalvės: Oro pagalvės yra paslėptos tol, kol jų neprireikia. Atsižvelgiant į tai, kiek gyvybių jos išgelbėja, galima pamanyti, kad jos egzistuoja nuo seno, tačiau pirmoji oro pagalvė buvo išrasta 1953 m., o komercinėse transporto priemonėse jos pradėtos montuoti tik nuo 1972 m. Šios pripučiamos pagalvės suveikia suveikus transporto priemonės susidūrimo jutikliams. Įrenginyje esantis uždegiklis sukuria šilumą, kad suskaidytų natrio azidą, dėl to susidaro daug azoto dujų, kurios beveik akimirksniu išpučia pagalvę. Tai amortizuoja galvą ir viršutinę kūno dalį nuo smūgio į kietą vairą ar prietaisų skydelį. Šiandien oro pagalvėse gali būti įrengta nuo keturių iki dešimties įrenginių, kaip, pavyzdžiui, „Chevrolet Malibu“ automobilyje, kuriame yra priekinių keleivių kelių oro pagalvės ir šoninės oro pagalvės visoms kraštinėms sėdynėms.
  • Deformacijos ir (arba) gniuždymo zonos: Deformacijos zonos automobilyje yra ne tiek funkcija, kiek paprastas inžinerinis triukas, tačiau jos yra ne mažiau svarbios nei pirmiau minėtos technologijos. Metalas iš prigimties yra gana kietas, todėl, kai jis sugeria smūgį, jėga gali jį gana smarkiai suardyti. Siekiant tai sumažinti, šios deformacinės zonos yra specialiai suprojektuotos taip, kad galėtų kontroliuojamai deformuotis. Tai reiškia, kad jėga išsklaidoma anksčiau, nei pasiekia saloną ir gali pakenkti keleiviams.
  • Aukšto atsparumo stiklas: Dauguma žmonių nesuvokia, kad automobilio stiklas taip pat turi tam tikrą paskirtį. Priekinis stiklas iš tikrųjų padidina automobilio konstrukcijos vientisumą – iki 45% automobilio konstrukcijos vientisumo priekinių susidūrimų atveju užtikrina priekinis stiklas, o apvirtimo atveju – net 60%.
oro pagalves
Oro pagalvės

Aktyviosios saugos funkcijų pavyzdžiai

Tai visi tie įmantrūs įrenginiai, apie kuriuos jums užsimins pardavėjas vietos prekybos salone, rodydamas jums automobilio saloną. Paprastai brangesniuose modeliuose, pavyzdžiui, prabangių markių automobiliuose, yra ilgas aktyviosios saugos priemonių sąrašas, tačiau daugumoje šiuolaikinių automobilių yra bent kelios pagrindinės priemonės.

  • Galinio vaizdo kamera: Automobilio gale įrengta kamera perduoda vaizdą į ekraną arba net į galinio vaizdo veidrodėlį, kad padėtų vairuotojui važiuojant atbuline eiga. Tai gali būti labai naudinga, kai bandoma įvažiuoti atgal į stovėjimo vietą. Daugelyje automobilių taip pat yra parkavimo jutikliai, kurie garso ir vaizdo signalais informuoja vairuotoją, kai jis priartėja prie kliūties.
  • Pagalbinė aklosios zonos sistema: Ši sistema, kaip ir pirmiau minėti jutikliai, apima papildomas kamerų arba radarų sistemas automobilio šone. Šios sistemos yra specialiai nukreiptos į tas vietas, kurias vairuotojas sunkiai mato, dažniausiai aplink statramsčius, kur yra aklosios zonos. Sistema įspėja vairuotoją apie šioje zonoje esančią transporto priemonę ar objektą įspėjamąja šviesa ant išorinių veidrodėlių, o jei vairuotojas imtųsi kokių nors veiksmų, galinčių kelti susidūrimo pavojų, sistema gali netgi įspėti garsiniu signalu.
  • Tempomatas: Yra keletas skirtingų šios sistemos pavyzdžių. Pati paprasčiausia versija tiesiog fiksuoja esamą transporto priemonės greitį ir šiek tiek greitina arba stabdo, kad jį išlaikytų. Tačiau ji nevairuoja automobilio už jus. Pažangesnė jos atmaina yra radarinė arba adaptyvioji kruizinė kontrolė, kuri, naudodama jutiklius, išlaiko atstumą tarp jūsų ir priekyje važiuojančio automobilio. Ji sulėtins automobilio greitį, kad išvengtų galimų susidūrimų, arba padidins greitį, kai tai bus saugu.
  • Stabdymo pagalbinė sistema: Vėlgi, yra kelios skirtingos šios technologijos formos. Labiausiai paplitusi yra ABS (stabdžių antiblokavimo sistema), dėl kurios stabdžiai pulsuoja, o ne naudoja vieną ilgą stabdymo sąveiką. Tai sumažina „blokavimo“ riziką, dėl kurios transporto priemonė gali nekontroliuojamai slysti. Pažangesni stabdžių pagalbos pavyzdžiai – automatinis stabdymas, kuris veikia kartu su jutikliais ir pradeda stabdyti, kai aptinkamas neišvengiamas susidūrimas.
  • Pagalbinė sistema, padedanti išlaikyti eismo juostą, išvažiuoti iš eismo juostos arba keisti eismo juostą: Visų šių funkcijų tikslas yra tas pats – užtikrinti, kad saugiai išliktumėte tinkamoje eismo juostoje. Juostos išlaikymo arba nukrypimo nuo eismo juostos įspėjimo sistema, naudodama kameras, stebi eismo juostą, kuria važiuojate, ir įspėja jus, kartais ir garsiniu signalu ant vairo, jei automobilis nukrypsta nuo eismo juostos. Aptikęs nukrypimą, automobilis netgi gali bandyti koreguoti jūsų judėjimo trajektoriją. Panašiai veikia ir pagalbinė eismo juostos keitimo sistema, kuri įspėja vairuotoją, jei persirikiuoti į kitą eismo juostą yra pavojinga.
  • Įspėjimas apie skersinį eismą: išvažiuojant iš stovėjimo vietos, ypač važiuojant atbuline eiga, įspėjimas apie skersinį eismą radaru aptinka artėjančias transporto priemones, kurių galite nepastebėti. Dažniausiai ji įjungiama pasirinkus atbulinės eigos pavarą, tačiau vis dažniau naudojamas ir priekinis skersinio eismo įspėjimas.
  • Įspėjimas apie vairuotojo dėmesį: ši sistema, sukurta siekiant išvengti eismo įvykių, kuriuos sukelia vairuotojo nuovargis ar neatidumas, stebi vairavimo režimą ir naudoja jutiklius, kurie aptinka per daug korekcijų, galinčių rodyti, kad vairuotojas stengiasi išlaikyti tinkamą padėtį eismo juostoje. Tuomet ji įspėja padaryti pertrauką.
  • Išlipimo iš automobilio asistentas: ši funkcija stebi sritis abiejose automobilio pusėse į dešinę ir į kairę nuo automobilio durelių ir įspėja, jei negalite saugiai atidaryti durelių.
  • Aktyvių saugos sistemų yra kur kas daugiau nei pasyvių, pavyzdžiui, kameros, atpažįstančios kelio ženklus, ar net kai kurie automatiniai parkavimo ir vairavimo asistentai. Elektroninė stabilumo kontrolė taip pat įtraukta į šį sąrašą, nes ji padeda neprarasti kontrolės staigiai stabdant. Dauguma šių sistemų priskiriamos saugos sistemų rinkiniui, pavyzdžiui, „Toyota Safety Sense“, kuris yra visuose naujausiuose „Toyota“ modeliuose, pavyzdžiui, vis dar populiariame „Toyota RAV4“.
pagalbine aklosios zonos sistema
Pagalbinė aklosios zonos sistema

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra pasyvioji saugos funkcija?

Bet kuri saugos sistema, reaguojanti į susidūrimą, laikoma pasyviąja saugos funkcija. Jos iš anksto neperspėja, tačiau susidūrimo atveju padeda sumažinti transporto priemonės apgadinimus ir išgelbėti keleivių gyvybes.

Koks yra pasyvaus saugos įrenginio pavyzdys?

Saugos diržai yra labiausiai matoma pasyvioji saugos sistema automobilyje. Jie saugiai išlaiko vairuotojus ir keleivius sėdynėse, nes įvykus susidūrimui priveržiami ir apriboja judesius. Dėl bet kokio greito judesio jie automatiškai įsitempia, todėl išvengiama pavojaus būti išmestam iš automobilio.

Kas yra aktyvioji saugos funkcija?

Sistemos, kurios veikia taip, kad visiškai išvengtų avarijų, yra aktyviosios saugos įrenginiai. Jos remiasi kameromis ir radaru arba sonaru, kad aptiktų kliūtis arba pavojų, ir paprastai skleidžia garsinį signalą, kai kyla susidūrimo pavojus. Kai kurios iš jų netgi įjungia kitas sistemas, pavyzdžiui, stabdžius arba perima vairo kontrolę, kad automobilis būtų nukreiptas nuo pavojingos vietos.

Koks yra aktyviosios saugos funkcijos pavyzdys?

Labiausiai paplitusi aktyviosios saugos sistema yra atbulinės eigos kamera, kuri ekrane rodo už automobilio esančio automobilio vaizdą. Kiti pavyzdžiai: parkavimo jutikliai, automatinis parkavimo asistentas, aklosios zonos stebėjimas, perspėjimas apie galinį skersinį eismą ir perspėjimas apie persirikiavimą į kitą eismo juostą.

Įvertinkite mūsų tūrinį spustelėdami ant žvaigždės

Norite sužinoti naujienas pirmieji? Sekite mus socialiniuose tinkluose.

Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Tiesioginiai atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button