Ši lemputė šviečia ne visuose automobiliuose, tačiau ji dažnai sutinkama dyzeliniuose automobiliuose. Jei ji užsidega, tai reiškia, kad įvyko bėda, ir blogiausia, ką vairuotojas gali padaryti, tai išjungti variklį.
Daugumoje šiuolaikinių automobilių yra įrengtas DPF (dyzelino kietųjų dalelių filtras) įtaisas. Šis įtaisas pradėtas naudoti dėl 2006 m. priimtos ES direktyvos dėl „Euro 4“ išmetamųjų teršalų standartų. Jos gairės buvo tokios griežtos, kad automobilių – daugiausia su dyzeliniais varikliais – gamintojai turėjo rasti būdą, kaip papildomai išvalyti išmetamąsias dujas, kad jos atitiktų naująjį standartą. Toks sprendimas pasirodė esąs kietųjų dalelių filtras, sumažinantis kenksmingų medžiagų ir suodžių, išmetamų į atmosferą dėl nevisiško degalų sudegimo variklyje, kiekį.
Yra trijų tipų kietųjų dalelių filtrai: FAP, DPF ir GPF
Pradėjus taikyti „Euro 4“ standartą, kietųjų dalelių filtrai pradėti masiškai naudoti daugiausia dyzeliniuose automobiliuose. Kietųjų dalelių filtras – tai įtaisas, kurio paskirtis – vėliau deginti išmetamąsias dujas labai aukštoje temperatūroje. Dyzeliniuose varikliuose naudojami dviejų tipų kietųjų dalelių filtrai:
- DPF – sausasis filtras, kuriame išmetamosios dujos po sudeginimo kaitinamos maždaug 700 laipsnių Celsijaus temperatūroje ir išvalomos.
- FAP – vadinamasis drėgnasis filtras – sprendimas, kurį daugiausia naudoja koncernas PSA/Stellantis. Jame priemaišoms sudeginti naudojamas specialus skystis, todėl išmetamosioms dujoms išvalyti reikalinga temperatūra sumažėja iki maždaug 300 laipsnių Celsijaus. Dėl šio sprendimo automobiliai, kuriuose įrengtas FAP, geriau veikia miesto sąlygomis – filtras užsikemša lėčiau ir sudega lėčiau, tačiau FAP reikia reguliariai papildyti skysčio kas keliasdešimt tūkstančių kilometrų.
Trečiojo tipo filtras – GPF – yra benzininių variklių automobiliuose naudojamas filtras. Tai sauso tipo filtras, veikiantis tokiu pačiu principu, kaip ir dyzelinių variklių DPF filtras. Jis buvo įdiegtas daug vėliau nei DPF/FAP – pirmą kartą pasirodė 2014 m. „Mercedes S 500“ automobilyje, o privaloma įranga benzininiuose automobiliuose tapo tik 2018 m. Taip nutiko dėl to, kad benzininiai varikliai visada išmetė daug mažiau suodžių nei dyzeliniai.
Ar daugiausia vairuojate mieste? Turėsite problemų su kietųjų dalelių filtru
Jei automobiliu daugiausia važinėjate ne užmiestyje ir dažnai važinėjate greitkeliais, DPF filtras neturėtų kelti problemų. Važiuojant tokiais keliais susidaro geriausios sąlygos efektyviam DPF filtrui veikti – jis pasiekia tinkamą temperatūrą, reikalingą teršalams sudeginti, todėl neužsikemša suodžiais ir tinkamai veikia daug kilometrų. Jei automobilį naudosime mišriu ciklu – mieste ir keliuose – galėsime būti ramūs net ir nuvažiavę daugiau nei 200 000 km. Tačiau jei daugiausia važinėjame mieste ir trumpais atstumais, situacija gali būti kardinaliai kitokia.
DPF filtras paprastai daugiausia darbo turi atlikti miesto sąlygomis, nes tuomet variklio degalų degimo procesas yra mažiausiai efektyvus ir susidaro daugiausia suodžių. Tai reiškia, kad važiavimas mieste, važiuojant trumpais atstumais ir dažnai keičiant greitį taip pat labiausiai kenkia DPF filtrui – jis nepasiekia reikiamos temperatūros, reikalingos teršalams sudeginti, ir daug greičiau užsikemša suodžiais.
Todėl šiuolaikinius dyzelinius automobilius vairuojant tik mieste filtras gali greitai užsikimšti. Pirmosios problemos gali atsirasti jau nuvažiavus 40-50 000 km ir, jei jų nepaisoma ir filtras neišvalomas, automobilis gali sugesti.
Kietųjų dalelių filtro paleidimo važiuojant procedūra
Daugumoje automobilių su DPF filtru yra galimybė pačiam atlikti DPF filtro degimo procesą arba pradėti procedūrą važiuojant. Apie tai paprastai informuoja atitinkama piktograma prietaisų skydelyje, kurią gali papildyti informacija, kaip teisingai atlikti šią procedūrą.
Dažniausiai dyzeliniuose automobiliuose keliasdešimt kilometrų palaikomas kuo didesnis pastovus sūkių dažnis, kad filtras pasiektų aukštą temperatūrą, reikalingą teršalams sudeginti. Rekomendacijos skiriasi priklausomai nuo automobilio, tačiau paprastai tai yra didesnis nei 2500 aps/min greitis keliasdešimt kilometrų.
Geriausios sąlygos DPF filtrui valyti yra važiavimas greitkeliu, važiuojant ilgu maršrutu, kai galime išvystyti pastovų, palyginti didelį greitį. Tuomet procesas beveik nepastebimas, o vienintelis šalutinis poveikis gali būti padidėjusios degalų sąnaudos. Taip yra todėl, kad įpurškimo valdymo kompiuteris degalų dozę padidina degimo procedūros metu, kad padėtų pasiekti tinkamą išmetamųjų dujų temperatūrą.
Automobiliuose su FAP ir GPF filtrais ši procedūra yra mažiau pastebima – automobiliai ją pradeda maždaug po 2-3 000 km nuvažiavimo mieste arba 15-20 000 km kelyje. Jie gali atlikti procedūrą net važiuodami mieste, nes FAP filtrui reikia žemesnės temperatūros, kad būtų galima atlikti degimo procedūrą, o benzininiai varikliai su GPF filtru nominaliai pasiekia aukštesnę išmetamųjų dujų temperatūrą.
Svarbu reguliariai atlikti deginimo procedūrą, o ne per dažnai ją nutraukti ir neribotam laikui atidėti „vėlesniam laikui“. Jei DPF valymo procedūros neatliekame reguliariai, DPF filtras gali užsikimšti ir sukelti automobilio gedimą, dėl kurio vėliau prireiks mechaniko įsikišimo arba specializuoto DPF serviso. Galiausiai gali prireikti net pakeisti DPF filtrą, o šios dalys nėra pigios.
Kaip sužinoti, ar DPF filtras užsikimšęs?
Pirmieji užsikimšusio DPF filtro požymiai pasirodo, kai jis būna užpildytas 80 %. Paprastai šiuo metu automobilis nurodo, kad DPF degimo procedūrą reikia atlikti nedelsiant. Per deginimo procesą pirmiausia sudeginami suodžiai, tačiau po deginimo filtre lieka pelenų likučių. Jei nepaisysite būtinybės išdeginti, filtras ir toliau užsikimš ir turės įtakos tinkamam variklio veikimui. Labiausiai pastebimi užsikimšusio filtro simptomai yra ryškus galios sumažėjimas, variklio duslumas, nenoras įsibėgėti ir nereagavimas į gazą.
Ekstremaliais atvejais automobilis įjungia avarinį režimą ir važiuoja tik nedideliu greičiu. Tokiu atveju važiuodami nebegalime atlikti filtro išdeginimo procedūros, nes variklis negalės pasiekti tinkamo greičio ir temperatūros. Tuomet mums belieka apsilankyti DPF/FAP filtro servise, kuris išvalys arba pakeis filtrą, arba bandyti išdeginti stovint.
Kietųjų dalelių filtro paleidimo stovint procedūra
Atliekant tuščiosios eigos degimo procedūrą naudojami specialūs chemikalai, padedantys išvalyti filtrą, – preparatai, tepami ant filtro vidinės pusės, o norint pradėti procedūrą, dažnai naudojama tarnybinė prieiga prie automobilio kompiuterio. Jei ir tai neduoda pageidaujamo efekto, belieka apsilankyti autoservise ir pasiruošti išlaidoms.
DPF filtro valymas yra laikinas sprendimas
Tikėtina, kad autoservise, kuris specializuojasi DPF regeneracijos srityje, bus atliekama procedūra po degimo, naudojant diagnostikos kompiuterį, arba filtras bus išmontuotas ir išvalytas rankiniu būdu, naudojant specialią cheminę medžiagą. Paprastai tokia paslauga kainuoja 150-200 eurų, tačiau turėkite omenyje, kad vargu ar gausite garantiją, jog filtras tarnaus ilgiau. Pasitaiko atvejų, kai DPF problema „iškyla iš naujo“ nuvažiavus vos kelis tūkstančius kilometrų.
DPF filtro keitimas yra brangus
Jei dirbtuvės nustato, kad filtras yra pažeistas ir negali būti išvalytas, jos gali pasiūlyti jį restauruoti, o tai gali kainuoti iki 500 eurų ar daugiau. Kraštutiniais atvejais gali paaiškėti, kad filtrą reikia pakeisti, ir tokiu atveju išlaidos išauga daug kartų. Pigūs populiariausių automobilių DPF filtrų pakaitalai kainuoja apie 700 eurų, o jei turite aukštesnės klasės automobilį ir renkatės originalią dalį iš, galite sumokėti net daugiau nei 2000 eurų. Pavyzdžiui, populiaraus „VW Passat B8 2.0 TDI“ DPF filtras kainuoja apie 1200 eurų. Žinoma, prie pirkimo kainos reikia pridėti ir pakeitimo išlaidas.
Kaip prižiūrėti DPF filtrą?
Geriausias būdas prižiūrėti DPF filtrą – laikytis gamintojo rekomendacijų ir reguliariai atlikti degimo procedūrą. Tai reiškia, kad jei automobilį daugiausia naudojate mieste, svarbu kartą per kelias dienas nuvažiuoti ilgesnį maršrutą, išlaikant tinkamą sūkių dažnį ir greitį, kad automobilis turėtų galimybę sudeginti filtro turinį. Ne mažiau svarbu palaikyti gerą automobilio būklę – reguliariai keisti alyvą, naudoti kokybišką alyvą ir pilti geros kokybės degalus. Taip pat svarbu užtikrinti išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos EGR veiksmingumą, kuri daugelyje automobilių užsikemša, todėl į DPF filtrą patenka daugiau suodžių.
Naudoti automobiliai su DPF filtru
Pirmieji DPF problemų požymiai dažnai būna automobilio pardavimo priežastis. Savininkai, baimindamiesi didelių remonto išlaidų, parduoda automobilį vos pastebėję pirmuosius DPF problemų požymius, kurie potencialiam pirkėjui gali sukelti išlaidų iš karto po pirkimo. Todėl jei jus domina automobilis su DPF filtru, pirmiausia verta sužinoti apie galimas šios sistemos remonto išlaidas, kad nepatektumėte ant „minos“. Ypatingą dėmesį į tai reikėtų atkreipti į automobilius, kurių rida viršijo 200 000 km barjerą. Jei ankstesnis savininkas neturi įrodymų, kad DPF filtras buvo remontuotas, tai taip pat gali būti gera priežastis derėtis dėl kainos.
