Važiavimas vadinamaisiais greitkeliais ir automagistralėmis pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Daugelis Lietuvos vairuotojų vis dar ne iki galo žino, kaip naudotis tokiais keliais, todėl susidaro stresinės ir pavojingos situacijos, o kartais ir avarijos.
Daugelis vairuotojų vis dar prastai važiuoja magistraliniais keliais. Tai kelia nereikalingą stresą tiek jiems, tiek aplinkiniams vairuotojams, o kartais baigiasi avarijomis.
Siūlome 10 taisyklių, kurių laikymasis padės teisingai važiuoti greitkeliu ar automagistrale. Vadovaujantis šiais patarimais, vairavimas greitkeliu mums turėtų tapti saugesnis ir malonesnis. Naudos gaus ir kiti vairuotojai, važiuojantys kartu su mumis.
1 taisyklė: laikykitės atstumo
Svarbiausia taisyklė, kaip tinkamai naudotis greitkeliu, yra išlaikyti didelį atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Dėl greitkelyje arba automagistralėje išvystyto greičio šis atstumas turėtų būti daug didesnis nei atstumas, kurį išlaikome važiuodami įprastais ne miesto keliais.
Pavyzdžiui, važiuojant 120 km/val. greičiu, privalomas minimalus 60 metrų atstumas. Šį reikalavimą turėtume traktuoti kaip absoliutų minimumą, o kasdien mums reikia didesnio atstumo. Koks atstumas? Šiam atstumui nustatyti taikoma vadinamoji 3 sekundžių taisyklė.
Trijų sekundžių taisyklė teigia, kad mūsų atstumas iki priešais važiuojančios transporto priemonės turėtų būti bent jau toks, kokį atstumą mūsų automobilis, važiuodamas tam tikru greičiu, įveikia vos per tris sekundes. Pavyzdžiui, jei važiuojame 120 km/val. greičiu, per vieną sekundę nuvažiuojame kiek daugiau nei 33 metrus, taigi trijų sekundžių atstumas turėtų būti 100 metrų.
Kam reikalingas toks didelis (kaip tikriausiai pasakys daugelis vairuotojų) atstumas? Važiuojant mažesniu atstumu už kitos transporto priemonės sumažėtų mūsų matymo laukas ir reakcijos laikas. Per mažas atstumas taip pat greičiau mus nuvargina, nes reikia labiau sutelkti dėmesį. Galiausiai, važiuodami per arti, iš priešais važiuojančio vairuotojo atimame galimybę stabdyti, jei priešais jį įvyktų kas nors pavojingo. Taip pat skaitykite: „Kas yra stabdymo kelias ir kodėl tai svarbu žinoti?“
2 taisyklė: įspėjimas apie „avarines“ spūstis
Spūstys yra vienas didžiausių pavojų greitkeliuose ir automagistralėse. Neretai vairuotojai monotoniško vairavimo metu praranda budrumą ir į tokias situacijas reaguoja pavėluotai, todėl įvyksta pavojingi eismo įvykiai. Greitkeliuose turėtų būti gera praktika įspėti už mūsų važiuojančius vairuotojus apie tai, kad priekyje esančiame kelyje pradeda susidaryti spūstys. Tai turėtume daryti įjungdami avarines šviesas. Taip iš paskos važiuojantys vairuotojai iš tolo pamatys, kad vyksta kažkas neįprasto, ir turės galimybę ramiai reaguoti. Leiskite mirksėti avariniams žibintams tol, kol įsitikinsite, kad visi juos pastebėjo ir situacija, kurią matote galinio vaizdo veidrodėliuose, išsisprendė.
3 taisyklė: nepamirškite „avarinio koridoriaus“
Įstrigę spūstyje greitkelyje ar autostradoje prisiminkime dar vieną gerąją praktiką. Na, o kai tokiame kelyje (ar bet kuriame kitame kelių eismo juostų kelyje) susidaro spūstis ir atvyksta pagalbos tarnybos, turime pareigą padaryti joms vietos, kad jos galėtų laisvai pravažiuoti, sudarydamos vadinamąjį „avarinį koridorių“.
„Avarinis koridorius“, nepriklausomai nuo eismo juostų skaičiaus, visada turi būti kuriamas tarp pirmos ir antros eismo juostos, skaičiuojant iš kairės: automobiliai, kurie anksčiau buvo kairėje eismo juostoje, turi persirikiuoti į kairę, o visų kitų eismo juostų automobiliai – į dešinę.
Patarimas: sustodami greitkelyje susidariusioje spūstyje, nepamirškite palikti daug vietos priešais variklio dangtį. Jei stovėsite per arti priekyje važiuojančios transporto priemonės, gali būti, kad negalėsite manevruoti į šoną ir duoti kelią avarinėms tarnyboms.
4 taisyklė: atidžiai signalizuokite apie manevrus ir nelaukite iki paskutinės minutės
Greitkelyje arba automagistralėje greitis toks didelis, kad bet koks agresyvus elgesys gali baigtis slydimu ir avarija. Todėl tokiuose keliuose turėtume nepamiršti, kad mūsų vairavimas turi būti ypač sklandus ir nuspėjamas, o ne versti ką nors skubiai keisti eismo juostą ar smarkiai stabdyti.
Ką tai reiškia praktiškai? Turėtume stengtis planuoti, signalizuoti ir atlikti manevrus ramiau ir iš anksto, nei tai darome žemesnės kategorijos keliuose. Taip suteiksime aplinkiniams vairuotojams laiko sklandžiai reaguoti ir užtikrinsime, kad niekam nereikėtų reaguoti į mūsų veiksmus taip, kad kiltų avarijos pavojus. Taip pat skaitykite: „Maksimalus leistinas greitis greitkelyje“.
5 taisyklė: netrukdykite transporto priemonėms, važiuojančioms kairiąja eismo juosta
Lietuvos greitkelių košmaras – dešine eismo juosta važiuojantys automobiliai, kurie, priartėję prie lėtesnės transporto priemonės, be ceremonijų persirikiuoja į kairę eismo juostą, užtverdami kelią daug didesniu greičiu važiuojantiems automobiliams. Tai ne tik pavojinga ir nemandagu, bet ir neteisėta.
Primename, kad greitkeliuose ir automagistralėse transporto priemonių greičių skirtumai gali būti dideli, todėl į eismo juostų keitimą turėtume žiūrėti atsargiau nei įprastai. Atidžiai žiūrėkite į veidrodėlius ir nepamirškite, kad neturite trukdyti kitoms transporto priemonėms. Esant intensyviam eismui, ypač jei važiuojate mažesniu nei maksimalus leistinas greitis, kartais tenka apsišarvuoti kantrybe ir tiesiog šiek tiek palaukti.
6 taisyklė: …nei važiuojantiems dešinėje pusėje
Greitkeliuose taip pat gana dažnai pasitaiko atvejų, kai vairuotojai po aplenkimo taip greitai grįžta į dešinę eismo juostą, kad važiuoja tiesiog metro atstumu prieš aplenktą transporto priemonę. Tokiais keliais važiuojant dideliu greičiu, tai sukelia pagrįstų nepatogumų pastarosios vairuotojui, be to, dėl to jis netenka pirmiau minėto teisės aktais nustatyto atstumo.
Gera taisyklė – grįžti į dešinę eismo juostą tik tada, kai centriniame veidrodėlyje matote lenkiamą automobilį. Tuomet būsime pakankamai toli nuo jo, kad mūsų manevrai to automobilio vairuotojui būtų praktiškai nepastebimi. Toks elgesys yra vienas iš aukštos vairavimo kultūros požymių.
7 taisyklė: žvelkite toli į priekį ir numatykite
Greitkeliuose ir automagistralėse dėl greičio, kurį galima pasiekti, turėtume stengtis kuo daugiau žiūrėti į priekį. Taip anksčiau pastebėsite spūstis ar kitas dėmesio reikalaujančias situacijas ir turėsite laiko į jas ramiai reaguoti.
Kodėl tai reikėtų paminėti? Pabrėžiame, kad žmogaus regėjimas turi apribojimų, kuriuos patiriame ne kasdien, tačiau kurie tampa svarbesni būtent vairuojant greitai. Prie jų priskiriama tai, kad mūsų akys instinktyviai sutelkia dėmesį į artimą aplinką ir tik nedaugelis vairuotojų žvelgia toliau nei 100-150 metrų į priekį.
Nors to gali pakakti važiuojant nedideliu greičiu, greitame kelyje tai suteikia tik kelias sekundes atpažinti pavojų ir galbūt pakankamai ramiai stabdyti, kad išvengtumėte iš paskos važiuojančios transporto priemonės. Staigių įvykių atveju šių kelių sekundžių nepakanka. Todėl, kai tik leidžia situacija, turėtume sąmoningai stengtis žvelgti kuo toliau į priekį – 500-800 m atstumu. Tada visada turėsime laiko ramiai reaguoti.
8 taisyklė: saugokitės veidrodinių eismo įvykių
Įvairiuose dvipusio eismo keliuose, įskaitant greitkelius ir automagistrales, pasitaiko susidūrimų, vadinamų „veidrodiniais eismo įvykiais“. Kodėl šis terminas? Jis reiškia situacijas, kai avarija pirmiausia įvyksta vienoje iš važiuojamųjų dalių. Tada priešinga kryptimi važiuojantys vairuotojai pradeda domėtis eismo įvykiu ir nukreipia į jį savo žvilgsnius. Kartais dėl to jie nesąmoningai pakeičia savo važiavimo kryptį, todėl susiduria ir savo važiuojamojoje dalyje. Taip įvyksta du eismo įvykiai, esantys visai šalia vienas kito, abiejų krypčių važiuojamosios dalies keliuose.
Siūlome, pravažiuojant pro avariją, įvykusią priešingos krypties eismui skirtoje važiuojamojoje dalyje, suvaldyti savo smalsumą. Stenkitės nežiūrėti į susidūrimo vietą. Jei avarinės tarnybos jau ten, vargu ar vis tiek galėsime padėti, o atitraukę akis nuo kelio galime lengvai pakliūti į bėdą. Tokiose situacijose sutelkime dėmesį į mus supančias transporto priemones, stebėkime, ar jos nekontroliuojamai nekeičia savo važiavimo krypties ir ar nekyla pavojus su jomis susidurti.
9 taisyklė: apsvarstykite, ar verta važiuoti didžiausiu leistinu greičiu
Greitkelyje arba automagistralėje kartais važiuojame milžinišku greičiu, neatsižvelgdami į tokio važiavimo sąnaudas ir į tai, ar iš tikrųjų jis suteikia didelį laiko pranašumą. Tačiau jei palygintume, pavyzdžiui, važiavimą automagistrale 130 km/val. greičiu su lėtesniu 120 km/val. greičiu, tai reiškia, kad kiekvienam 100 nuvažiuotų kilometrų sunaudojama net 2-3 litrais degalų daugiau, o laiko nauda retai kada viršija kelias minutes. Taip pat skaitykite: „Maksimalus leistinas greitis autostradoje“.
Paprastai manome, kad jei automagistralėje važiuosime bent šiek tiek lėčiau, prarasime daug laiko. Tačiau tai yra iliuzija. 300 km ilgio greitkelio atkarpoje, esant standartiniam eismo intensyvumui, maksimalų greitį sumažinus 20 km/h, kelionė paprastai pailgėja ne daugiau kaip 10 minučių. Tai yra mažesni nuostoliai, nei atrodytų atlikus grynai matematinius skaičiavimus. Kodėl? Nes didžioji dalis naudos, kurią gauname važiuodami greitai, išnyksta, kai tenka sulėtinti greitį prie kelio darbų ar už lėtesnių transporto priemonių. O su tokiomis situacijomis tokioje atkarpoje susiduriame praktiškai visada ir daug kartų.
Siūlome pabandyti šiek tiek pakeisti savo požiūrį į vairavimą greitkeliuose ir automagistralėse. Kai galime sau tai leisti, šiek tiek sumažinkime ten išvystomą greitį. Sutaupysime degalų ir leisime aplinkai atsikvėpti, o kelionės laikas šiek tiek pailgės. Tik būkite atsargūs ir nepersistenkite. Greitkelio pavadinimas atsirado ne iš niekur, todėl jei norime tokiu maršrutu važiuoti lėčiau nei 70-80 km/val. greičiu geromis oro sąlygomis, verčiau rinkimės žemesnės kategorijos maršrutą. Priešingu atveju be reikalo apsunkintume kitų vairuotojų padėtį.
10 taisyklė: darykite pertraukas bent kartą per dvi valandas
Ilgos kelionės greitkeliu metu taip pat patartina daryti poilsio pertraukėles kas dvi valandas ar dažniau. Taip yra todėl, kad toks vairavimas yra varginantis, o pavargus reakcijos laikas ilgėja ir didėja rizika užmigti prie vairo. Įsitikinkite, kad bent kartą per 120 minučių sustojate automobilių stovėjimo aikštelėje, poilsio zonoje ar degalinėje.
Taip pat reikėtų stengtis trumpam išlipti iš automobilio, šiek tiek pajudėti ir gauti deguonies. Tokios pauzės metu gera praktika yra nuplauti langus ir priekinius žibintus, o mėgstantys tai daryti taip pat gali šiek tiek pasitempti arba atlikti keletą paprastų pratimų, kurių nesunku rasti internete.
Atminkite, kad vairavimas nėra nei lenktynės, nei ištvermės varžybos. Geriau atvykti į kelionės tikslą keliomis minutėmis vėliau, geros formos ir geros nuotaikos, nei atvykti visiškai išsekus ar net visai neatvykti.
Prisijunkite prie „Taršos patikros reidas“ grupės.
