Nors žodis „užšalti“ nėra pats tinkamiausias degalams apibūdinti, faktas yra tas, kad šaltuoju metų laiku degalai gali sukelti problemų. Šiuo atžvilgiu puikiai tinka principas „prevencija lengviau nei gydymas“.
- Esant žemai temperatūrai dyzeliniai degalai iš pradžių drumstėja, o vėliau degaluose atsiranda didesnių parafino dalelių, kurios užkemša degalų filtrą.
- Ilgą laiką žemoje temperatūroje veikiamas automobilis turėtų būti pripildytas tinkamų degalų.
- Vanduo bake taip pat yra problema. Tačiau jos galima gana lengvai išvengti.
Žiemą daugiausia problemų gali sukelti dyzelinas, net jei tai „žieminiai“ degalai. Tokie degalai degalinėse parduodami nuo gruodžio iki vasario pabaigos. Žieminiam dyzelinui būdinga tai, kad jo CFPP (Cold Filter Plugging Point) yra minus 26 laipsnių Celsijaus. Tačiau to ne visada pakanka.
Šaltojo filtro užsikimšimo taškas (CFPP) – ką ji iš tikrųjų reiškia?
Negalima garantuoti, kad Lietuvos standartą atitinkantis žieminis dyzelinas veiks kiekviename automobilyje ir visomis sąlygomis iki minus 26 laipsnių Celsijaus. Reikalas tas, kad esant žemai temperatūrai dyzelinas drumstėja, o esant labai žemai temperatūrai, degaluose pasišalina didesnės parafino dalelės, kurios gali užkimšti dyzelino filtrą. Tik štai, viena vertus, CFPP matavimo standartas yra gana senas, ir normatyvinis degalų filtras yra daug atlaidesnis parafino dalelėms nei šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami filtrai, kita vertus, šiuolaikinių automobilių degalų filtrai yra šildomi elektra, o tai šiek tiek sumažina filtro užsikimšimo riziką. Praktikoje problemų gali kilti tik viename automobilyje esant -25 laipsnių Celsijaus temperatūrai, o kitame automobilyje, pripildytame tų pačių degalų, pavyzdžiui, esant -14 laipsnių Celsijaus temperatūrai.
Čia verta pažymėti, kad degalų drumstumo temperatūra nėra griežtai susijusi su CFPP parametru: vieni degalai, atitinkantys CFPP standartą „taške“, pradeda drumstis esant -7 laipsniams, o kiti – esant -10. Todėl tiesa, kad žieminis dyzelinas gali būti ir geresnis, ir blogesnis.
Jei tai susietume su skirtingu automobilių atsparumu degalų drumstumui, taptų aišku, kad Lietuvos sąlygomis problemos su dyzeliniais degalais gal ir nėra labai dažnos, tačiau jos labai realios. Taip pat skaitykite: „Variklio šildymas žiemą stovint – tema, kuri kaitina vairuotojus šaltuoju metų laikotarpiu“.
Kaip išvengti dyzelino drumstumo?
Jei automobilį laikote garaže, dyzelino „užšalimo“ rizika yra nedidelė. Jei ne garaže – rizika padidėja. Norėdami to išvengti, žinodami, kad artėja šalčio banga, galite į baką įpilti dozę stiprintuvo – vadinamojo depresanto ir (arba) ledą mažinančios medžiagos, priedo, mažinančio degalų drumstumo temperatūrą ir CFPP temperatūrą. Tai nėra kenksminga varikliui, iš esmės tai tos pačios medžiagos, kurių dedama į komercinius degalus. Pripilkite jo ir problemos nebeliks. Tačiau saugokitės: depresantas veikia tik tuo atveju, jei jo į degalus įpilama iš anksto. Kai parafino kristalai jau yra nusėdę degaluose, depresantas neveikia. Kitaip tariant: jei automobilis neužsiveda arba užgeso dėl užsikimšusio degalų filtro, net keturguba produkto dozė per trumpą laiką problemos neišspręs.
Ką daryti su degalais, kurie „užšalo“?
Receptas yra vienas: sušildykite jį. Praktiškai automobilį reikia kuriam laikui pastatyti į garažą – valandai, dviem ar daugiau, priklausomai nuo garažo temperatūros. Turite jį ten nuvilkti, kito būdo nėra. Paguoda: pašildyti degalai atgauna savo pirmines savybes ir juos galima naudoti be baimės. Tačiau jei lauke šalta, į baką geriau įpilti depresanto, dar vadinamo „antigeliu“. Taip pat skaitykite: „Ką daryti, kai užšalo langų apiplovimo skystis?“.
Kaip užšąla benzinas?
Pats benzinas greičiausiai neužšals, bent jau tokioje temperatūroje, kokia vyrauja Lietuvoje. Tačiau benzine esantis vanduo gali užšalti!
Iš kur degaluose atsiranda vandens (beje, tas pats pasakytina ir apie dyzeliną)? Na, jis nusėda ant bako sienelių dėl temperatūros pokyčių ir skirtumų. Kuo tuštesnis bakas, tuo daugiau vandens jame gali susikaupti. Esant nepalankioms sąlygoms, vanduo gali patekti į degalų vamzdynus ir juose užšalti. Tokie „ledo kamščiai“ gali veiksmingai sustabdyti automobilį.
Žiemos sąlygomis naudojant vasarinį benziną, problema gali būti per mažas garų slėgis (dažniausiai benzinas šaltu oru garuoja lėtai, todėl automobilis nenoriai užsiveda). Tačiau, užvedus variklį, drungnas benzinas degalų bake nebekelia problemų. Tačiau jame esantis vanduo – kelia! Taip pat skaitykite: „Ar būtina šildyti variklį po šaltos nakties?“.
Kaip išvengti benzino užšalimo?
Parduotuvėse ir degalinėse yra daug vandenį surišančių žieminių degalų priedų. Tokie preparatai paprastai yra veiksmingi, nes „suriša“ vandenį, kuris galiausiai išeina iš automobilio per išmetimo vamzdį, bet…. pinigų švaistymas. Veiksmingesnis būdas užtikrinti, kad bake neliktų vandens, yra pripildyti jį iki pat viršaus. Praktikoje vandens bake problema labiausiai aktuali suskystintųjų dujų automobiliams, kurie dažniau ir ilgiau važinėja beveik tuščiu baku. Čia taip pat galioja principas: pilnas bakas – mažiau problemų!
